Vai ir vėl pavasarinis jausmas kalas,
lyg daigelis vienišas laukuos.
Ieško čia kiekvinas sau širdelės,
pasislėpusios minčių srautuos.

Laikrodukas tiksi kartu su laiku.
O ko Jūs tikitės po 20 metų?
Galvojat, kad kiekvieną pavasrį ji pabunda kaip žiedas saulės pakibintas?
Ne. To jau nebebus.
Viskas užrakinta praeitin.
Kas buvo tas negrįžta.
Ji įskaudinta nusisuka ir pasileidžia bėgti...

Į ką ji atsitrenks?

Dar niekada taip ne rašiau.
Tik netikėtai žodžiais sužaidžiau.
Na ką jūs žinot kiek tiesos
tuose žaidimuos nekaltuos.

Aš ne daktaras,
ne psichologas,
ne kunigas,
o tuo labiau ne Viešpats.

Aš tik retkarčiais
kažkur užklystu.
O jei kam nepatiko
tiek jau to.
Galiu nesilankyti.

Kaip sako duok durniui kelią.
Viešpats viską mato.

Jis yra.
Jis kaip stebuklas ateina.
Jis mūsų klausosi
savo švytėjimu.
Užrašinėja kiekvieną mintį,
kad galėtų išpildyt.

Laukiu Tavo laiško,
laukiu Tavo šypsnio,
laukiuTavo mirksnio.
Ašaros akyse.

Aš viliuosi.
Tu tai atlaikysi.
Atsimerksi,
vėl man parašysi.

Tik Tu neišeik...

Metų kaita
2014 m. gruodžio 27 d., 21:02
Trepsi užsispyrėlė,
ragus atstačius,
braunasi pro arklio uodegą
eis mat ieškot Naujų Metų.

Tpr... Dar kelios dienos,
prunkšteli pasispardydamas,
senstantis arklys.
Pakasyk ragais man kanopas
ir užleisiu tau savo vietą.

Metų kaita 1
2014 m. gruodžio 28 d., 20:58
Tarpu švenčių Mūza pasiklydo
bėgo ji taku barstytu snaigėm,
šokinėjo, strikinėjo. Nesmagu.
Kalėdos nulėkė su vėju.

Strykt dar viena rimtą šuolį,
čiupt už uodegos gražuolį.
Nesvarbu, kad senas ir pavargęs,
bet protingas tas Arklys.

Gaila Mūzai. Tuoj Ožka jį nuvarys.
Eikš, Arkleli, paskubėk,
dar truputį man padėk.
Noriu baigti vieną darbą.

Kol Ožka Tau nenusuko sprando.
Mūza savo vietos vis ne randa.
O Ožka ragais grasina, bado,
bliauna čiuožinėdama ant ledo.

Metų kaita 2
2014 m. gruodžio 31 d., 17:17
Paglostė Mūza Arklio uodegą,
kad leido jai užbaigt pradėtą darbą.
O šis pradėjo strapaliot linksmai.
Kažkas kuteno jam kanopas.

Ak ta, išdykusi, Ožka.
Prieš bėgdama pro atlapas duris,
ragus apkabinėjus eurais,
dar spėjo jam kanopas pakasyt.

O šis tik nusižvengė y- cha-cha,
palikdamas šešėlį uodegos.
Tegul laiminga bus Ožka
ir lai mane geruoju minavos.

Laimingų 2015 metų.

Vienos šventės praeina, kitos artinasi. Kepam mintis, lyg sausainius orkaitėj su įvairiausiais palinkėjimais.
Taigi atrodo stebuklų metas. Taip. Taip. Ir ne kitaip.
Ieškojau tos skylės pro kurią įkristų Kalėdų Senelis ir paliktų kažką stulbinančio. Bet staiga ta skylė užsivėrė ir neliko nė ženklo. Na ką jau padarysi. Tai turėjo būti po eglute ne kam nors kitam, o pačiam "Rašyk. lt." ir visam pasauliui.

Lai šventės nuspalvina gyvenimą pačiomis gražiausiomis spalvomis ir atneša visų norų išsipildymą.

Kai vakarai ilgi
pabyra žvaigždžių
spindesys.
O pirštai, lyg voro,
vėl neria tinklus.
Eisiu gaudyt Kalėdų Senelio,
o Jūs nepraeikit pro šalį.