Laukiu Tavo laiško,
laukiu Tavo šypsnio,
laukiuTavo mirksnio.
Ašaros akyse.

Aš viliuosi.
Tu tai atlaikysi.
Atsimerksi,
vėl man parašysi.

Tik Tu neišeik...

Metų kaita
2014 m. gruodžio 27 d., 21:02
Trepsi užsispyrėlė,
ragus atstačius,
braunasi pro arklio uodegą
eis mat ieškot Naujų Metų.

Tpr... Dar kelios dienos,
prunkšteli pasispardydamas,
senstantis arklys.
Pakasyk ragais man kanopas
ir užleisiu tau savo vietą.

Metų kaita 1
2014 m. gruodžio 28 d., 20:58
Tarpu švenčių Mūza pasiklydo
bėgo ji taku barstytu snaigėm,
šokinėjo, strikinėjo. Nesmagu.
Kalėdos nulėkė su vėju.

Strykt dar viena rimtą šuolį,
čiupt už uodegos gražuolį.
Nesvarbu, kad senas ir pavargęs,
bet protingas tas Arklys.

Gaila Mūzai. Tuoj Ožka jį nuvarys.
Eikš, Arkleli, paskubėk,
dar truputį man padėk.
Noriu baigti vieną darbą.

Kol Ožka Tau nenusuko sprando.
Mūza savo vietos vis ne randa.
O Ožka ragais grasina, bado,
bliauna čiuožinėdama ant ledo.

Metų kaita 2
2014 m. gruodžio 31 d., 17:17
Paglostė Mūza Arklio uodegą,
kad leido jai užbaigt pradėtą darbą.
O šis pradėjo strapaliot linksmai.
Kažkas kuteno jam kanopas.

Ak ta, išdykusi, Ožka.
Prieš bėgdama pro atlapas duris,
ragus apkabinėjus eurais,
dar spėjo jam kanopas pakasyt.

O šis tik nusižvengė y- cha-cha,
palikdamas šešėlį uodegos.
Tegul laiminga bus Ožka
ir lai mane geruoju minavos.

Laimingų 2015 metų.

Vienos šventės praeina, kitos artinasi. Kepam mintis, lyg sausainius orkaitėj su įvairiausiais palinkėjimais.
Taigi atrodo stebuklų metas. Taip. Taip. Ir ne kitaip.
Ieškojau tos skylės pro kurią įkristų Kalėdų Senelis ir paliktų kažką stulbinančio. Bet staiga ta skylė užsivėrė ir neliko nė ženklo. Na ką jau padarysi. Tai turėjo būti po eglute ne kam nors kitam, o pačiam "Rašyk. lt." ir visam pasauliui.

Lai šventės nuspalvina gyvenimą pačiomis gražiausiomis spalvomis ir atneša visų norų išsipildymą.

Kai vakarai ilgi
pabyra žvaigždžių
spindesys.
O pirštai, lyg voro,
vėl neria tinklus.
Eisiu gaudyt Kalėdų Senelio,
o Jūs nepraeikit pro šalį.

Lapkritis slenka į pabaigą.
Pamažu viskas stojasi į savo vietas.
Dienos grįžta į seną ritmą,
rankos dirba tuos pačius darbus,
o mintys sukasi, sukasi, sukasi,
lyg snaigės vėjyje.

Tra ta ta.
Dar ne pabaiga.
Po skausmo ir nerimo atkeliauja šviesa.

Užstrigau tenai, kur pykčio pirštai žnaibosi,
kur verkia skriaudžiama širdis.
Ir vis tie lapkričio smūgiai į sielą taikosi.
Kada gi bus ta lapkričio baigtis?

Supras tik tas, kas pažįsta.
O kitiems kurių velnių į sielą lysti?

***

Kai rytas žvelgia į akis,
o saulė dar ne patekėjus,
užsidega nauja viltis.
Mintis greitesnė už pagundą.
Nusišypsok.
Sapnai jau išsiblaškė.

***

Vėl ašara nurieda skruostu.
Vėl svaido pykčio strėlėmis.
Vėl naktis bemiegė
sujaukia šviesias mintis.
Tyliai, tyliai lauksiu ryto.
Gal mėnulis atsakys,
kokia bus kita naktis.

Du mėnesiai baisiausi. Jei juos ištveriu vadinasi viskas gerai.