Ir kiek šis jausmas man pažintas,
Kai klaidžiojau tamsiais nežinobybės labirintais.
Bet tuneliu žengiau į priekį,
Kur skyrės trys keliai sustojau.
Šitoj akimirkoj dvejojau.
Į vieną kelią durys užrakintos,
Į kitą aklina tamsą.
Trečiam toli kažkas galia spindėjo.
Į spindulį aš pasukau.
Ir šaukiant savo vardą išgirdau.
Aš pabudau kai kažkieno ranką
Man pliaukštelė per veidą,
O kita liežuviui manęs dusint neleido.

Tylutėliai, pro šerkšną rytinį,
Pro spindulį ryto dangaus,
Gimsta diena aksominė
Išsiilgusi juoko stambaus.

***************************************************

Ak tas pavasaris viliokas. Jei ne rytinės šalnos bėgčiau kapstytis po besipumpuruojančius gėlynus.

Kiek išdykę kovo vakarai.
Karantinas regis negerai.
Neprieisi apkabint arčiau,
Net jei meilei aistrą pajutai.

Žiba akys už ekrano,
Sieloj kyla uraganai.
Kūnas virpa, bet deja,
Karantinas jo kančia.

Pakentėki dar brolyti,
Per kančias net meilė švyti.
Karantiną atlaikysi.
Meilės vartus atrakysi.

************************************************************ ****************************
Nerėksiu kai smeigsi kuolus į paširdžius.
Neskaudės nė nuo rimbo plakimo.
Mano sieloje saulė tik spindi.
Meilė supas delne. 
Aš regiu -
Ko tu neregėsi.
Aš jaučiu daugiau
Negu tu pajusti galėtum.
Aš myliu stipriau
Ir karščiau
Už tave.
Mano meilė
Ribų nesilaiko jokių.
Ji pulsuoja ritmingai, į taktą.
Kur aukščiausiasis Dievas mus veda.

(M raidės vaizdas tai atsitiktinumas)

Paliesk žodžiu!
Suskambink sielą!
Kad skleistųsi
Pavasaris širdy.

Šiandien skubu
Per samanotą pievą,
Pagaut tave.
O tu skrendi!

Skrendi žodžiu!
Poezijoj raides barstai!
Drugiu plasnoji
Jausmų palaukėj.

O aš vis laukiu!
Laukiu tavęs,
Poezijos dienoj.
Paliesk žodžiu! 

Kad kunkuliuotų
Geismų nata,
Kad veržtųsi
Poezijos aistra!

#PoezijosDiena

Mano rytas - saule nusėtas.
Šypsos pasaka tavo delne.
Mano rytas - sapnų numylėtas.
Nekartosiu kas buvo sapne. 

Mano rytas - minčių traukinys.
Dienoje susitiks su tavim.
Mano rytas - aistrų vėrinys.
Meilėje šiugžda tavo viltis.

Nakties blakstienom vaikšto jausmas,
Paliečia padrikas mintis.
O mintys turi galią prisitraukti meilę
Net iš toliausios laiko atskirties.

Ir nesvarbu kuriam krašte pasaulio
Tu šiąnakt galbūt vienišas jauties.
Žinok mintis galingai skrieja oru
Paliesti paslaptingas liūdinčias akis.

Tetrūksta vieno mažo žingsnio,
Kažkiek į priekį atkakliai ir tiesiai,
Į tikslą, į svajonę ir į jausmą.
Ir ne sapne širdžių plakimą jausime.

Tolerancijoms nėra ribų.
Įsileidžiu. Na tegu.
Tyliai baksteli.
Alio!
Išgirdau.
Ne padėjau.
Išklausiau žodžius.
Sugeriu kiekvieną garsą.
Negaliu kitaip daryti.
Reik visus man
Išklausyti.
Aš
Ta meilė,
Ta vilties ugnis,
Kuri užkuria jausmų pirtis.

Naktinis vėjas stūgauja už lango.
Ar tai ne tavo geismo aimana?
Regėjau viesulu kilai į dangų,
Lyg išsiveržusi ugnikalnio lava.

Kai tryliktą jau spendžia spastus,
Penktadieniui atsiveria būtis.
Iš karantinų rūksta gandas,
Lyg dūmas, pilnatis.

Įpyniau tris spalvas į gėlę.
Žydėki vėjuose laisva.
Skiriu mažytę dovanėlę,
Brangi Tėvyne Lietuva.

O man taip gera būti savimi.
Kalbėti tiesą ir tiesiai.
Dabar man nesvarbu ką pasakys
Ir kokią nuomonę turės žaltys.

Šiandien esu savim ir ta tikroji.
Plaštakė mylinti ir mylimoji.
Galiu skraidyt aplink visus ramiai
Nebaisūs jokie piktliežuviai.

Jei klausi kam čia ir ir kodėl.
Esu savim - todėl.
Kada kiti prie to pripras.
Žinosiu. Tik taip galiu surast.

O tu tikriausiai jau žinai,
Koki toliau nakties planai?
Jei nesimiega, tu nelauk.
Akies mirksniu Plaštake šauk. 

***

Rytas budina saulėtais pirštais,
Spragsi meilė šiltuose delnuose.
Dar garuoja kibirkščiuojančios aistros
Įsileidę į sapną begėdį tavę.