Tyluma – mano atsakas pavasario šėlimui.
Štai noriu ir ilsiuosi.
Nieko negalvoju, nieko nerašau.
Tik retkarčiais blykstę pamiklinu, kad nepabėgtų žydėjimas neužfiksuotas.
Ar ilgai taip atostogausiu niekas nežino...
Na ir kas. Juk ne pasaulio pabaiga.
Žiūriu už lango saulė šviečia.
Pavasaris artėja.
Visur plaikstosi trispalvės širdelės.
Po kojom girgžda baltas sniegas, truputį aptirpęs, bet vis dar galynėjasi su saule.
Išblėso energija. Karpysim širdeles ir įsivaizduosim , kad dar tik įsimylėjom.
Ech...
Bet aš ne karpysiu. Aš tik stebėsiu, kad galėčiau įamžint procesą.
Patikėsiu, kad jausčiausi laiminga,
Kad Naujieji stebuklais sninga,
Kad dovanoja meilę ir Paryžių.
O aš skubu, skubu. Sugrįšiu.
Ramios laimės,
Pašėlusio džiaugsmo,,
Sniego baltumo minčių,
Ir visko, visko...
Gražių švenčių!
O tu eini, eini zigzagais, užsukdama į kiekvieną spinduliuojantį kiemą.
Pasispirdama sniego klumpėmis, įsikibus į Besmegenio skverną, išdidžiai besišypsanti, apsikarsčiusi spalvotų girliandų karoliais artinasi...
1 ---
7 ---
14 ---
20 21 22 23 24 ---
28 ---
35 ---
42 ---
49 ---
54[iš viso:
536]