Mūza vis dar atotogauja.

Toks rimtas, susimąstes,
lyg tortą būt pamatęs.
O akys taip panašios,
tarytum būčiau aš.

O Kyca, mano Kyca,
su kerinčiom akim.
Švelnutį Tavo kailį
paglostysiu ranka.

O Tu murksai
tarsi bežadis.
Ištark nors
trumpą miau.

Tik nesupyk,
kad baltą ūsą
aš švelniai
patampiau.

Neneškit man skintų gėlių.
Nuskintos jos greitai numiršta.
Neneškit brangių dovanų.
Jos greitai subyra tarp pirštų.

Jei saulę pasiekti galit,
atneškit saują karštų spindulių.
Jei Jūroje supatės laivais
pasemkit meilės iš bangų.

Jei bėgate miško takais,
parneškite vėją skrajūną.
Į svajonių ratus pasikinkius
skriesiu pasitikti fortūną.

Renalda Mačiulskienė

Pasiilgau lietaus,
lyg gyvybės šaltinio.
Viskas džiūsta
ir svyla žolė paskutinė.

užsimerk ir skaičiuok angelus.

Laikas pailsėti ir kaupti jėgas naujoms idėjoms.
Kokios jos bus greidu laiku parodysiu.

Šiandien mėgaujuos ramybe.
Stebiu tuos kas bando šmaikštaut.
Juntu, kad kažkas nusitaikė paleisti strėlę.
Tiesa, kad kažkas sukniso mano dieną. Ne tokios tikėjausi.
Einu į priekį negalvodama apie praeitį.

Suvertinau vakar. Nors balsas bereikšmis. Tiesiog kažkas nenori bendrauti.

Jei jau ryžausi ir sutikau naujus išbandymus priimti kaip mestą iššūkį sau. Tai ir einu iki galo. Bandau ko nebandžiusi.
Šią vasarą man daug tokių išbandymų.

Vienas žmogus manes paklausė ar aš drąsi. Tą kart aš pasimečiau. Kažkiek nusisukau ir pradėjau kalbėti kažką apie besikeičiančią nuotaiką. Kuo toliau tuo labiau pradėjau šį klausimą sau uždavinėt. Bet juk svarbiausia kur drąsi? Kur jos reikia tos drąsos? O dabar jau galiu drąsiai atsakyti pati sau.

Aš drąsi kaip erelis, išskleidęs sparnus.
Aš skrendu nebijodama kristi.
Aš lendu stačia galva į ugnį,
Aš neriu į giliausią upę.
Nebijau aš sudegt,
nei nuskęst.

Tegul loja šuva ką tik nori.
Mano pusėj tiesa ir šviesa.
Užsimerksiu aš pykčiui,
užsimerksiu šešėliams.

Laukiu

Kai peržengtos jau visos ribos.
Ramybė grįžta atgalios.
Stebėsiu aš nedrąsiai
kai siela dar kovos.