Tas pavasaris, lyg burtininkas. Tai vėjas, tai lietus, tai saulė pro kampą ar sniego gūsis krenta. O aš vis skraidau savo minčių sraute.
Po galais, juk tai stovėjimas vietoje. Žinau, kad nieko nepakeisiu. Tokie tie metų laikai.
O pomidorai vis labaiu stiebiasi. Štai ir trečias šiltnamis atsirado. Supratau, kad auginti pomidorus yra geriau negu rankdarbiais užsiimti. Taip ir numečiau viską į šoną. Palikau krūvą siūlų kamuolių, kai ką nebaigtą, kai ką nepradėtą. Nelinksta rankos prie rankdarbių. Atsimezgiau. Nors tebestovi jų paroda Facebooke. Ir kiek daug laiko veltui praleidau megzdama. Truputį per vėlai atsivėrė akys.
Ir jei neskaudėtų aš dar daug nuveikčiau...