Aš galvoju, kad reikia turėti daug drąsos va taip mokėti gyventi kaip Tu. Tarkim aš tokios neturiu ir niekada sau neleidau nedirbti. Niekad nesugebėjau sukaupti santaupų, kad galėčiau bent mėnesį prabūti be darbo. Ir iš viso nelabai moku gyventi. Ir beveik Tau pavydžiu, kad Tu gali sėdėti ant suoliuko ir sekti saulės ir šešėlio laikrodį, būti sau ramiai, skaityti, vaikščioti su šunimi ir tiesiog mėgautis arba liūdėti, bet be jokios įtampos, prievolės, pareigų. Juk turi laisvę apie kurią kiti tik pasvajoja. Suteiki ją sau. Nebijai to ir Tau pavyksta. Aš pernelyg sukaustyta ir jokių laisvių niekada neturėsiu. Bet galiu per Tavo žinutę pasidžiaugti Tavimi. Žinau, kad už tvoros žolė tik atrodo žalesnė. Bet man patinka ši iliuzija. Ji tokia pasakiška. Dar galvoju, kad man už filmą įdomiau būtų stebėti kokio nors man įdomaus žmogaus gyvenimą. Kad filme tai man labiausiai ir patinka, stebėti iš šalies. Būti kiekvieną sekunde šalia to personažo ir jo neįtakoti, o tiesiog žėt kaip jam sekasi, kuo gyvena, kaip sprendžia dalykus. Ir dienoraščiai dėl to patinka, ir laiškai. Patinka būti kito buvime. Gyvenime man taip neišeina, nes tie, šalia kurių esu nelabai gyvena. Jų aplinka nesikeičia, jie neturi dilemų, paieškų, diskusijų, aptarimų. Net nežiūri kaip auga gėlės ar medžiai. (Ir aš tokius pasirinkau turbūt irgi iš baimės). Bet patogu kad kine ar txt gali atsigriebti ir pasiimti iš šalies. Dar galvoju truputį apie tai, kaip mes esam ir kuo virstam, kiek tam turi įtakos aš o kiek kiti. Tarkim gunta užrodė vieną txt ir tas txt pasirodo Mačernio. Nueinu paskaityt apie jį, nes tarsi patinka, bet vis nežinau nieko ryškiau. Skaitau ir aptinku jo frazę iš laiškų jo mergiotei, kuri gal iš šalies dar ir kitą turėjo (dėl to liūdna). Kad štai jis atvyko pasiruošęs dviems egzaminams ir neradęs jos toje sesijoje nusiminė ir pagalvoju velniop visa tai, kam tie egzai, jeigu nėra dėl ko stengtis, jeigu pats sau gali būti ir toks koks esi. Kaip mus augina kai susižavim kuo nors, kaip norim virsti kažkuo kuo nesam, gal geresniais, vertesniais, tobulesniais. Ir kaip niekur nesinori judėti, jeigu nėra kas taip įkvepia ir palaiko, kas dalinasi ir džiaugiasi augimu. Kad esam vieni kitiems ir oras, ir vanduo, ir maistas. Bet ir kliūtys? Ir nusivylimai. Ir kaip viskas ir sudėtinga, ir paprasta, ir gražu, ir bjauru. Ir labai labai trumpalaikiška. Kiek to gyvenimo, kiek tos Lietuvos. Kiek tos nakties, ar dienos. Metai bėga. Neskubėk išeit, pabūk dar. Gerai? Būk visada. Juk turi drąsos.

yra lt f nenaujas su teta Beta
man geras gal dėl geografijos
gal tdl kad pažįstamos vietos
Aukštaitijoj

vadinasi Traukinio apiplėšimas

šiaip keli mėn nežiūriu
manau kad per lrt suprastėjo f parinkimas
nzn ar mažai gerų europos  yra ar kaip

bandžiau žėt fra f apie moterį atsidūrusią klimakse
negalėjau sulaukt f galo
kažko trūko nors buvo pora gerų momentų
viena su automatinėm neatsidarančiom durim

keista kai neatsidaro būtent tau
ar ne

kažkada ieškojau f pagal režisierius
radau ir nlb žinomų gal bent man
pvz žėjau meksikiečių vieną f
geras bet gaila kovojančių gyvūnų jame
taip pat ten kovoja ir brolis su broliu
ir yra kitų smulkesnių kovų
toks biškį hiperrealizmas dėl
iš/gyvenimo su C Amerikos tikrove

bijau jūsų
kdl?
pavyzdys klim. nzn gal ji taip daro tyčia.
randa kažką tariamai bendra
šiuo atveju a la simpatiją bet kokiai mažai tautai
ar jos lyderiui
simpatija bendra o suvokimas mano ir klim ne
va čia ir prasided jei supranti...

kas prasideda? sakykim bendrumo paieškos
kai to bendrumo kaip ir nėr
ir taip ne tdl kad norėtume atsiribot
man ji ir jai nesinori save prievartaut

bijau jūsų
kodėl?