Tavo projaktą.  Tai yra savę. 
Aš ir ruduo- tobula partija spalvų. 
Varžėmės kuris spalvingesnis.

Kai lapai kris, 
Šaltukas žnybtels nosį, 
Pūkuotos snaigės
Skruostus pakutens...

Užmigo ir dar nepabudo.  O man taip ydomu pasidarė kuo čia viskas baigsis.

Norėjau būti visur,  net Punioj vakar. 
Bet ūkininko dalia sėti javus pamiškėj.
Taip visi renginiai prabėga nejučia,
Ak kokia ryški dabar delčia. 

Et nevardinsiu visų...

Kurių negaliu išduoti,  bet galiu parašyti į dienoraštį,  kad vėliau,  kai manęs nebus būtų kam  studijuoti mano praeitį.

Nerandu su kuo grybaut.

Nesapnavau nieko.

Kaip paslaptingai šypsosi mėnulis.
Tyliai, tyliai nakty,
Be garso žvaigždės sapną buria,
o vėjas neša jį tolyn.
Be garso ir be žodžių krinta lapai,
Ruduo nuspalvina visus takus.
Toksai yra rugsėjis,
Netruks ir spalis čia pribūt.
O lapkritis nupūs visus
Neatverstus ir neskaitytus
Medžių laiškus...

Su rugsėjo pirmąją.
Su žiedais,
Su veidais...