Rašyk
Eilės (71898)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2006-07-13 11:35
RenapoezijaPlaštakė

Uogavimas

Braškės baigesi, bet uogavimas dar ne. Vakar prispaudžiau kibirą sulčių. Tai skanumėlis.
    ...

Kabo kekės raudonų serbentų
ir vilioja mažus vaikučius.
Eikš nuskink ir suvalgyk
tarsi kviečia palinkus šaka.

O vaikučiai išdyke aplinkui,
platų krūmą, visi rateliu.
Šoka, krykščia ir džiaugias.
Rankas tiesia ir uogas ragauja.

Susirauks, kad rūgštu.
Cukraus, cukraus, mamyte.
Šaukia garsiai vaikai.
Bėga sulčių upeliai.
Jau pilni kibirai.
2006-07-12 14:11
RenapoezijaPlaštakė

Gimtadienis jau praėjo

Na štai ir vėl aš čia, su jumis. Kaip gera rasti jūsų mielus pasveikinimus. Bet aš tikrai jį šauniai atšvenčiau. Nieko nėra mielesnio ir geresnio už tokią dovaną, kurią kiekvienais metais padovanoja vyras. Ar žinote ką? Tai nuveža prie ežero. Kai bunu vandenyje jaučiuosi tarsi naujai atgimus. Toks mielas, pilnas vėžių Vygrelių ežeras. Bet geriausias įspūdis, kad šeštadienį vijausi krokodilą. Na aišku pripūsta, ne gyvą. Paplaukiojus išlipu ant kranto ir girdžiu kaip kažkas sako- žiūrėk jau plaukia tolyn, ale gaila ir jau nepagaus. Ir tuo pat metu viena mamytė laikė gal 3 ar 4 metų mažylį ant rankų kuris taip gailiai pravirko dėl krokodilo.  O aš nebūčiau vėžys jai jo nepavyčiau. Tai ir šokau atgal į vandenį paskui tą krokodilą. Už 200 metrų ir pagavau. O koks buvo džiaugsmas kai atplaukiau į krantą... To mažylio tėvelis, kad pradėjo dėkoti net nejaukiai pasijutau. Visi manė, kad aš tikra plaukikė, o ištikro nežinau nė kokiu stilium plaukiu. Visai neturiu supratimo apie plaukimo tehnikas. Juk išmokau pati kaimyno prude būdama 7 metų. Tačiau sekmadieny teko vytis savo padaužų paleista čiužinį. Kai pagavau ir pasižiūrėjau į krantą pati nustebau savo jėgomis. Buvau pačiam vidurį ežero, beveik 400 metrų nuo kranto. Mačiau, kad krante visi sunerime. o aš net nepavargau. Na ką reiškia vėžiui vanduo. Tik aš plaukiu, bet nenardau. Taip šauniai praleistas savaitgalis.

  NORĖČIAU

Norėčiau būt lietaus lašu,
nukristi ant tavų delnų.
Norėčiau būt jūros banga,
kad apliečiau tavę.
Norėčiau būti saule,
kad apakinčiau tave.
Norėčiau būt ugnim,
kad sudeginčiau
savo meilės aistroje.

2005.08.06.
2006-07-05 16:52
RenapoezijaPlaštakė

Ar dažnai susimąstom apie sielas?

Kas ištikro nutinka kai žmogus išeina iš gyvenimo? Rytoj laidosim vieną dėdę, kuris pasimirė dar nespėjęs išvažiuot iš mamos kiemo. Ir koks sutapimas. Juk vakar buvo jos gimtadienis. Net nežinau ką rašyti čia. Ar žodžius skirtus mamai, ar maldą. Todėl parašysiu abu.
  Rytmečio malda

Ateik iš aukštybių, Viešpatie didis.
Priimk mano maldą, atleiski už klaidą.
Apvalyk mano purviną sielą
ir apsaugok nuo dvasių piktų.
O, Tėve brangiausias, tavim aš tikiu.
Tu priimsi, suprasi ir atleisi klaidas.
Mano siela vėl džiaugsis
ir dainuos tau dainas. 1995.02.13.      MAMAI

Vieną vasaros vakarą tylų
liepos prie kelio linguos.
Tu neliūdėki, motule,
šiandien mes esam kartu.

Vieną vasaros vakarą tylų
skleisis žiedelių kvapai,
o paukštužėliai čiulbės tau
pačias nuostabiausias dainas.

Tu neliūdėki, motule,
nerymoki prie lango liūdnai,
nežiūrėki į praeitą kelią,
kuris taip vingiuoja keistai.

Gal būt metų praėjo jau daugel
kaip kadaise jaunutė buvai,
o dabar jau raukšlelės
įsibrėžė tavąjam veide.

Toks tai rūpesčių ženklas,
tai rankelių darbščių pažiba.
Nusišypsoki, motule,
šiandien juk tavo diena.      ...

Lai liepos lenksis 64 kartus,
lai sklis žiedelių kvapas,
lai švies saulutė skaisčiai,
lai sučiulbės skambiau paukšteliai.

Lai palinkės visi jums
gyvent dar 100 metų,
lai nepritruks stiprybės,
darbštumo ir sveikatos.
2006-06-29 15:36
RenapoezijaPlaštakė

...

Vasaros lietaus lašai
nukris ant skruosto,
lyg ašaros žibės nakty.
Sruvens upelis nuodėmių.
Širdis ir vėl dunksės,
vėl kunkuliuos...
Alsuos...
Dejuos...
Ir lyg perkūno trenksmas
sugriaudės garsiai
piktas balsas-
kodėl taip
greitai
tu...
?    Virpa širdis. blaškosi mintys. gera diena. jausminga ir nuotykinga. nors kartą mano gyvenime vyksta šis tas daugiau negu kiekvieną dieną...
2006-06-28 11:27
RenapoezijaPlaštakė

Linai

Mėlynuoja laukai-
tai pražydo linai.
Ar žinai, mažas vaike,
kam linelių mums reike?

Kai linai nužydės
žmonės sėklas nukuls,
juos išraus, atklojės,
sumins ir suverps.

O iš suverpto siūlo
baltas drobes išaus.
Ir užklos, ir aprengs
jus, mažus vaikučius.

Iš nukultų sėklų
dar aliejaus prispaus,
prigamins faug saldainių
ir pyragą pagardins.

O, kad visko turėtum
pirma reike pasėti.
Ir pasėjus linelį,
jį gerai prižiūrėti.

1995.10.10.      Senokai čia buvau. Visiškai užgriuvo buitinės ir ūkinės bėdos, kad nesinori nė ką nors rašyti. Todėl rašau tai, ką esu parašius anksčiau. Ir man nesvarbu, kad nevisada pavyksta.
2006-06-23 15:45
RenapoezijaPlaštakė

Nešventiška šventė

Visi ruošesi šventei, tačiau tokia nesėkminga diena. Atrodo pats velnes koja kiša. Čia boileris prakiuro. Vėl be vandens. Remonto košmaras, o saskaita beveik tuščia. Ir dar vaikus namo parsivežiau. Na, bet ką aš čia rašau, juk niekam tai neįdomu.

    ...

Ar galim būti mes stipriais,
kai plaka artimi liežuviais?
Ir vėl tau į akis jie žiūri,
lyg nieko būt nebuvę.

Ar galima tikėt žmogum,
jai suterštas jisi vidum?
Gal būt geriau kalbėtis su savim
ir pasilikt su nebaigta mintim?

Žinok yra sunku būt nuoširdžiu
ir atviru draugu.
Ojai nemoki dar meluoti-
geriau prie nieko nepristoti.

Kiti tavęs juk nesupras
ir vėl liežuviais tavę plaks.
Vėl akimis tavę stebės,
kaip dar galėtų apkalbėt.

2006.02.25.
2006-06-21 16:18
RenapoezijaPlaštakė

Paliesk mane

Paliesk mane širdim,
o gal ir savo rankom.
Kai saulė leisis vakaruos
tavęs aš lauksiu pataluos.
Paliesk mane sava aistra.
Tavęs aš geisiu visada.

2006.06.21.      Kai naktimis lieku viena dažnai pritrūksta ko nors kas būtų šale. gal tai per daug tiesiogiai pasakyta. tačiau manau, kad tai natūralus gyvenimas.
2006-06-20 11:07
RenapoezijaPlaštakė

Laukiu taves

Krinta lašai,
ilgesingai barbena į langą.
Laukiu taves lietuje,
lyg vaivorykštės tiltu,
ateinančios meilės angelo balto.
O ateik, paskubėk.
Ir aistra apžavėk,
kad širdys virpėtų,
o kūnai liepsnotų geismų lietuje.

2005.06.22.      Kartais atrodo, kad mes visada kažko laukiam. Kiekviena diena tampa laukimu. bet vargu ar kas supranta kas ištikro vyksta vieno ar kito žmogaus viduje. Kartais mes juokemės, o širdis ištikrųjų verkia. Arba atvirkščiai. Atrodo vasara turėtų buti linsmą ir gražu, bet gyvenimas toks permainingas. Jei taip būtų kaip aš noriu, bet...
2006-06-17 12:15
RenapoezijaPlaštakė

Kai šunelis surado širdelę

Bėgo šunelis per kiemą,
kojytėmis kapstė jis sniegą
ir ėmė jis loti garsiai,
nes rado kažką jis giliai.

Jis kapstė ir uostė,
o sniegą liežuvis vis šluostė.
Atkases jis visas nudžiugo.
kažkas sušlamėjo tarp krūmų.

Dantim jis sukando tą radinį savo,
iš krūmų žavinga galaitė žingsniavo.
Šunelis sau galva iškėlė aukštai,
tarp dantų raudonavo širdelė gražiai.

Padėjo po kojų kalaitei širdelę
ir bandė apsukti jos žavę galvelę.
Kalaitė akelėm mirksėjo,
galvojo, kad sapnas pergreit prasidėjo.

Šunelis vis šoko, striksėjo
ir savo dainelėm kalaitę žavėjo.
Pabandė jis lyžtelt jos šaltą nosytę
ir gavo jis skaudžiai per mažą ausytę.

Šunelis sutriko-
nejaugi teks laukti velykų?
Kalaitė sau uodegą kėlė
ir sakė- užbaig ką pradėjai.

Šunelis širdelę pakėlė,
kalaitei į ausį kuždėjo-
aš saugosiu, mylėsiu,
savoj širdį tavę turėsiu.

Ir suliepsnojo šuniška aistra
net susiraičius kalaitės uodega.
Pati kalaitė laižė šunio nosį
ir prižadėjo daug šunelių dovanot jam.

2006.02.06.

  Gal atrodo vaikiškai, bet nepamirškim, kad šuns metai. Tai buvo parašyta šuniškai Valentino dienai.
2006-06-16 10:35
RenapoezijaPlaštakė

Du vėžiai

Viena karta netikėtai
susitiko du vėžiai.
Taip raudoni, taip vienodi,
du ropojantys vėžiai.

akys blizga, ausys tviska.
Pasakyti nori viską.
Savo žnyplėm susitvėrę
žadina jie meilės fėją.

Žiūri į akis vėžys-
ką jam kitas pasakys?
Ir mintim kažkur klajoja,
du vėžiai kažką svajoja.

Akys blizga, ausys tviska.
Pasakyti nori viską.
Savo žnyplėm susitvėrę
jie surado meilės gėlę.

Akimis viens kitą gaudo,
žnyplėm spaudžias,
širdim glaudžias.
Du klajūnai, du svajūnai.
patikėkit, taip juk būna.

Akys blizga, ausys tviska.
Pasakyti nori viską.
Savo žnyplėm susitvėrę
jie sukūrė pasakėlę.

1995.02.11.

    Prisiminimai iš vaikystės dažnai priverčia nusišypsot.


1 --- 4 --- 8 --- 12 --- 16 --- 20 --- 24 --- 28 --- 30 31 32 33 34
[iš viso: 332]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą