Lenktyniauju su vorais.
Taip gimsta vis nauji
žvaigždžių tinklai
ne tik danguj, bet ir širdy.

https://www.facebook.com/notes/renalda-ma%C4%8Diulskien%C4%9 7/mano-eil%C4%97ra%C5%A1%C4%8Diai-nusi%C5%A1ypsok/9393418427 98715

Karatais užtenka, kad piktas balsas sugadintų visą rytą.
Ir gimsta tos niūrios , skausmu persmelktos eilės.

Vėl kandžioji sielą.
Kodėl?
Kodėl ruduo ir vėl niūrus?
Ir tai neturi nieko bendro su jokiais konkursais.
Tai tiesiog rudeniškas gyvenimas.

Aš žinau, kad Jūs nesuprantat nė vieno mano parašyto žodžio, nes aš kalbu sava kalba.
Aš nesu instrumentas, kuris grotų pagal užsakytą muziką.
Mano sieloje skamba tik mano muzika.

Rudeninė širdies muzika.
Pagal ją šoka kiekvienas dvasios lapelis.
O Jūs einat pro šalį maigydami žvaigždutes
ir nieko apie jas nesuprantat.

Šypsosi išsiviepęs klonas,
sekančią dieną išsitriną.
Tokio vartotojo nėra,
bet jis buvo mielas.

Kam jis?
juk yra dar keli to paties.
Ir tie taip pat moka šypsotis.
Hi, hi, ha, ha...
Kaip juokinga.

Va kokia ji naivuolė.
Na gi , klonai,
apsimeskit visi vyrais.
Paimsiu jus visus už cibų.

O tada hi, hi, ha, ha...  Tokį kūrinį parašysiu...

Bet kam man tos rietenos.
O ką Jūs suprantat?

Ir tai yra sunkiausia.
Sunkiausia nemokėti meluoti,
nemokėti juoktis kai byra ašara,
arba verkti kai norisi juoktis.

Tačiau visada lengva būti tuo kuo esu, net jeigu daug kam tas ir nepatinka.

Taip Dievulis suporavo.
Tebūnie jo valia.

Atrodė viskas bus kitaip.
Tikėjausi, kad ten bus žaismingas, romantiškas, uždegantis, tamsių plaukų ir be jokių stabdžių, bet...

Laukimas. Ko? Rytojaus?

O kas bus rytoj jei net nežinau kas tu?
Nemačiau nei akių, nei balso negirdėjau.

Negalvojau, kad rudenį teks ieškoti žemuogių.
Tikiuosi, kad jos saldžios...

Kai skamba svaiginanti muzika
ir Angelas pamojuoja sparnu,
žvaigždės krinta į delnus,
tarsi lapai ant tako,
po pirmųjų
šalnų.

Vieną dieną sulaukiau staigmenos, kuri gerokai išmušė iš vėžių. Staiga mintys apsivertė keliais ratais aplink galvą ir sustojo viename taške. Atrodo visada žinojau ką darau ir ko siekiu.
Bet tą dieną buvau stipriai pasimetusi.
Na ką man daryt, kad nemoku meluoti?
Kokia esu tokią ir mato.