Rašyk
Eilės (72585)
Fantastika (2173)
Esė (1694)
Proza (10236)
Vaikams (2468)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 140 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2006-06-10 13:53
RenapoezijaPlaštakė

...

Nepaleisiu aš vėju.
Nešnibždėsiu tikrai.
Tik nedrąsiai ištarsiu,
kad tu man patikai.
2006-06-10 10:38
RenapoezijaPlaštakė

Ateik, brangus

Ateik, brangus, tavęs ilgiuosi.
Ir tavo bučinių aistringų.

Ateik pavasarį ankstyvą
pasiklausyt kaip vyturėlis gieda.

Atnešk man savo meilę,
padovanok man savo kūną.

Juk tu žinai kaip būna,
kai norisi mylėt ir jaust...

Ateik, brangus, tavęs aš noriu.
Ateik ir lik su manimi.

1995.04.04.

  Kartais taip jau būna, kai žmogus kažko ilgisi. Vieni nutyli, kiti tai parodo. Štai čia rašau savo mintis, kurios buvo prieš 11 metų.

  O šiandie dieną pradėjau kaip ir visas. Šeštą valandą pas karves, palaistyta šiltnamyje pamidorai ir agurkai, nuravėta dvi vagos morkų. Ir nuo 10 esu čia, bibliotekoj. Vėl rašau ir nežinau kas skaito.
2006-06-09 17:15
RenapoezijaPlaštakė

PRISIGLAUSKI PRIE MANO PETIES

Prisiglauski prie mano peties,
jai tau ašara skruostu riedės.
Prisiglauski prie mano petis,
jai norėsi kažką tu paliest.
Prisiglauski prie mano peties,
jai tau liūdna ar gera labai.
Aš neprižadu aukso kalnų.
Tik suprast, išklausyti ramiai,
jai norėsi kažkam tu kalbėt,
apie tai, ko lig šiol nesakiai.
2006-06-09 17:09
RenapoezijaPlaštakė

Kaip Ramūnas pamilo Ramunę

Buvo kaime mergužėlė,
josios vardas Ramunėlė.
Ji turėjo telefoną, ryškiaspalvį
ir raudoną, savo palydovą.

naršė ji internete,
dalyvavo ji flirte.
Ten aptiko ji Ramūną,
tą Mažeikių pagyrūną.

Sms-ais ėmė jie kalbėtis,
vienas kito klausinėtis.
Kai Ramūnas prisistatė,
kad yra šauni žuvis.

O Ramunė pagalvojo,
kad puikus jų derinys.
Ir atsakė, kad esu
atbula aš iš tiesų.

Mėgstu aš žuvytėm
žnybt į uodegytę.
Tad nesivaržyki
kuriančios vėžytės.

Apkalbėją savo būdą
jie norėjo susitikt.
Ir Ramunė sugalvojo
kaip tai padaryt.

O Ramūnas viską metęs
nuo Mažiaikių suvalkijon lekia,
kad Ramune pamatytų
ir karštai ją apkabytų.

Kai ramunę jis sutiko
džiaugėsi lig pačio ryto.
ir Kazlų Rūdos miške
jis mylėjosi su ja.

O išdykusi Ramunė
į akis jam godžiai žiūri.
Vieno karto negana,
būsiu tau aš pantera.

Ir per naktį buvo visos
kamasutros pozos išbandytos.
Tai bent aistros, tai kerai,
aprasojo mašinos langai.

Su aistringa Ramune
buvo gera išdykauti,
bet Ramūnui reikia
iki darbo nusigauti.

Meiliai atsisveikino abu,
bet norėjo būt kartu.
per maža jiems Lietuva.
Ten Mažiaikiai, čia Kazlų Rūda.

Ir Ramūnas dar žadėjo
kitą kartą susitikt.
Ir sukilusias aistras
ežeruose išbandyt.
2006-06-09 12:52
RenapoezijaPlaštakė

aš dar nenukabinau nosies

ištrinti kūriniai dar ne pasaulio pabaiga. kai bus daugiau laiko visus surašysiu čia.        kodėl atstūmei

tu nutilai,
lyg pasislėpusi diena.
tu pradingai,
lyg saulė debesų kalne.

bet pasakyk kodėl?
kodėl atstūmei mano širdį,
kai ji tetroško
aistroje su tavimi pakilti?

nebetikiu daugiau sapnais,
nebetikiu dangaus kerais.
tavieji žodiai apgaulingi
apnuodijo nekaltą širdį.

sudeg...
liepsnok gal pragare,
o gal ir nuogas aistroje.
nebesvarbu ką tu galvoji.
čia ta kur retkarčiais svajoja.
2006-06-08 11:37
RenapoezijaPlaštakė

anksti pradėta diena

Pabudau 2 valanda nakties. Ir taip nuo šono ant šono iki 6. jai turėčiau namuose kompiuterį leisčiau laiką prie jo. Nuo 6 kaip visada pas karves. Ir kaip aš jų nekiančiu.  Kodėl likimas toks negailestingas? juk aš nebusiu laiminga su karvėm. Ir kokia iš manęs ūkininkė jai neturiu savo valios? jai tuirėčiau savo gyvenimą gal viskas būtų kitaip. taip norėjau bent savaitę praleist Vilniuj, bet tos prakeiktos karvės viskam trukdo.        O, Vilniau,

Aš vėl ir vėl mintim gryžtu,
kur sukas Vilniaus gatvių labirintai.
Ir vėl sustoju prie pilies.
Ten palikta dalis manos širdies.

O, Vilniau, išsvajotas mieste,
kaip man tavę dažniau pasiekti?
Kaip man ištrūkt iš kaimo gilumos?
Tu vis esi manuos sapnuos.      Šį eilėraštuką buvau parašius 2006.04.25.
2006-06-07 17:55
RenapoezijaPlaštakė

Liūdna kai dingsta internetas

Štai ir vėl aš rašau. Tik gaila, kad nuo pat pirmos mėnesio dienos neveikė internetas. O aš taip norėjau rašyti. atrodo pirmas mano pasirodymas buvo gana kvailas. tai tiek. iki rytojaus mano dienorašti. biblioteka baige darbą.
2006-05-31 12:32
RenapoezijaPlaštakė

viskas eilėmis

pirmą kartą užklydau čia. gal čia ir pasiliksiu. tačiau kaip talpinti visų 15 metų dienoraštį jai galima palikti tik po 1 kūrinį? todėl bandysiu kiek galima daugiau parašyti dabar čia. eiles rašyti pradėjau dar 1989 metaiais. todėl ir pradėsiu nuo pradžių. o jūs skaitykit ir vertinkit ko verti mano žodžiai. gal keistai atrodo, kad dėl literatūros neužbaigiau vidurinės. tačiau niekada nebuvau kvaila. gal tik per daug natūrali ir romantikė. visada buvau rami, originali. eilės ne vienintelis mano polinkis. kuriu dar originalius mezginius[staltieses, apykakles, megstinius, palaidinukes ir t.t. ] kuriuos noriai spausdina 'RANKDARBIAI PLIUS VISAŽINIS'. TAD PRADEDU NUO 1989.09.15.      SAPNAS      sapnas-kiekviena naktis.      sapnas- kieklvienas rytas.      sapnas- kierkviena diena.      sapnas- kiekviena valanda.      sapnas -visas gyvenimas.    sapnas- draugų būrys.      sapnas- draugiška meilė.      sapnas ir tik sapnas.      1989.09.16.    RUDUO
skuba saulė į tolį,
palikdama gimtą žemelę.
byra lapai nuo medžių
klodami rasotą žemelę.

gena vėjas debesis
nešančius lietų.
kloja šaltis žemelę
šarmotu audeklu.

apsidairyk aplink
ir pamatysi,
kad mūsų žemė
gražiai marga.

o margis žemės-
tai rudens spalvos.
tos spalvos gražios,
gražiasnės už kitas.
      1989.02.19. [šiuo kūriniu aprašau tų metų olimpiečius, nes ir pati tuo laiku buvau sportininkė.]      SPORTINIS ŽVAIGŽDYNAS
kokie laimingi šitie metai,
kiek daug sužibo LITUVOJ žvaigždžių.
jos šviečia taip aukštai
tik nevienodomis spalvom.

gražiausios žvaigždės-tai auksinės,
kaip UMARAS su dviračiu treke
ir dar labai aukštai pakibęs
SABONIO auksas krepšyje.

čia pat ir MARČIULIONIS
sužibęs auksine žvaigžde
ir mūs VIDA VENSIENĖ
sidabru sublizgėjus.

koksai puikus žvaigždynas
sužibęs LIETUVOS padangėj,
tartum atskriejas diskas
iš MURAŠOVOS rankos.

tos žvaigždės smarkiai
priekin lekia, tarytum
ROMO UBARTO paleistas
diskas skrodžia dangų.

ir ne duok dieve
joms taip staigiai žemėn kristi
kaip krenta URBIKIENĖS rankos
pastūmėtas sunkusis rutulys.

tegul jos ne taip smarkiai skraido,
o vaikšto žemėj ar bėgioja.
tarsi LAIMUTĖ BAIKAUSKASITĖ
ar SADA mūs eiklioji.

na gal šiandien pkaks . kitus parašysiu kitą kartą.


1 --- 4 --- 8 --- 12 --- 16 --- 20 --- 24 --- 28 --- 32 33 34
[iš viso: 338]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą