Mintys po pajūrio kelionių

Akimirkos mirksnis.
Žaibo greitumu apskrieta
Jūros pakrantė
ir likęs galvosūkis. 

Štai kada suprantama, kad gyvenimas duoda užduotis, kurias privaloma atlikti. Kad tai jau nebežaidimas. Ne koks nors nuotykis,
kad tai rimtesnis gyvenimo yvykis.
Ir ne taip lengva nusimetus baimės skraistę tiesti kitam pagalbos ranką kai pati faktiškai nieko neturi apart savo mintis ir idėjas. Tai tik mažutė pradžia galbūt kažkam sukėlusi intrigą. Bet aš ne intrigantė. Aš tik bandanti padėti tiems, kuriems tikrai reikalinga pagalba. Tikiuosi man tą dieną pavyko padėti bent vienam žmogučiui.