penki
o
būtų
   ne
   tie
like
  

balti snieginiai šunys
nardo po bažnyčios arka
svaigstu gimusi krikštui

nusileidžia kryžiai
voljeras neleidžia įeiti
grįžtu į sniego įsčias

sugalvosiu kitokius žingsnius
nuo varpinės
atidarysiu klausyklą

bažnyčios sienos prasiskiria
pakeli mane nuo žemės
nematau nieko
taškas sniego dykumoje
lėtai tirpsta

Take Me To Church

jau rausia dangų žemkasės raudonos
sniegu pabyra žemuogių rieškučios
žodžius į veidą šaltas fenas pučia
atmušinėju žemuoges atrodo
kad ne žiema o tavo šaltas žvilgsnis
už kaklo skverbiasi varvekliais duria
už mano melą kaip tau atsispirti
sūrumą keist į žemuoginį turinį

einu per tiltą
sukrenta nuo turėklų
paukštukai
akmenimis už kaklo 

matau apkabini
šešėlyje
besisupančią kriauklę
manau tai aš 

suklumpu prie akmens
geriu iš duobutės
tavo skruoste
nutyla bangos 

gelia ledinis vanduo
tavo balse
neatpažįstamas
kiro plazdenimas 

kai šalia
kai esam jūra
skęstam į laivą
ošiantį seklumoje 

bures ant kranto
žvejas sulanksto
piktai 
pakelia akis 

kas trukdo tylą
nieko nematyti
tik draiskosi 
plunksnos 

iš viršaus
stebiu paukštuką
nukritusį
ant laivo denio 

grįžtu
prie akmens
vandeniu
jei ištrokštum

einu per tiltą
sukrenta nuo turėklų
paukštukai
akmenimis už kaklo

matau apkabini
šešėlyje
besisupančią kriauklę
manau tai aš

suklumpu prie akmens
geriu iš duobutės
tavo skruoste
nutyla bangos

gelia ledinis vanduo
tavo balse
neatpažįstamas
kiro plazdenimas

kai šalia
kai esam jūra
skęstam į laivą
ošiantį seklumoje

bures ant kranto
žvejas sulanksto
piktai
pakelia akis

kas trukdo tylą
nieko nematyti
tik draiskosi
plunksnos

iš viršaus
stebiu paukštuką
nukritusį
ant laivo denio


grįžtu prie akmens
vandeniu
jei ištrokštum
atrasi čia

einu per tiltą
sukrenta nuo turėklų paukštukai
akmenimis už kaklo

aš esu tu
nieko daugiau
nėra
erdvė
tavyje
manęs
neriboja
mano erdvė
neriboja
tavęs
nes tu
esi aš

susintetinta
sintaksės
sintezė
kūlvirsčiais
rašykai
paistosi