kas mane sugalvojo įpūsti
kodėl nepasakė skaudės 
degantys pirštai liečia plaukus
tavo akių spindesy mažėju
liepsnoja takas per kiemą
neskubu pėdos dega
rankoje spaudžiu ledokšnius
šaldau sielvartą
mano rankos purvinai mėlynos
sušalę byrantys pirštai
kad bjaurėtumeis liesti
nes tavo prisilietimai
skauda labiau

šalta toli nuo tavęs toli nuo židinio tavo kalbėjimo karščio toli
įjungiu muziką dainuoja whitney apie meilę ir nieko neturėjimą
be tavęs neturiu nieko kai tavęs nėra nėra nieko tik virdulio gausmas
taip nykiai rauda išsiskyrimą nenoriu jo išjungti perima dalį manęs
kas mane sugalvojo įpūsti kodėl nepasakė skaudės 
degantys pirštai taiso plaukus tavo akių spindesy mažėja nuotrauka
liepsnoja takas per kiemą neskubu pėdos dega
rankoje spaudžiu ledokšnius tirpdau sielvartą tegul atšąla
mano rankos purvinai mėlynos kretantys byrantys pirštai
kad bjaurėtumeis liesti nes tavo prisilietimai skauda labiau

surinkti save liepiu sau per pvz tris valandas

- - - - - - - - - - - - - - - -  -

žuvis

apie tave

kaskart
mirštu
kai
prapuoli

aš kranto žolė
apsnigta tavo jaudulio
nesupratimo
ką daryti

Kur čia parūkius, galvojau eidama pro dižiulį ofisą, ir pamačiau moterį, sėdinčią ant klombos krašto, o šalia jos didelę „ofisinę“ peleninę. Priėjau, prisidegiau, sakau, - pamačiau rūkstant dūmus...O ji: tik dūmus?.. Sakau, na ir gražią moterį po tais dūmais. Gižiai nusišypsojusi ji sako: mane vadina paskutine žiurke...Sakau, kas jus taip vadina?..Vadina, - sako. Matau jos veide tokį nepasitikėjimą, balsas kaip iš po žemių, bet nedrąsiai vis pakelia į mane akis. Įtraukiu dūmą ir sakau: nevykėliai vadina, jūs juk graži moteris. Ji išsitiesia, šypsosi ir sako: man niekada niekas taip nesakė, niekada, pirmą kartą tai girdžiu, įsivaizduojat? Ne, sakau, neįsivaizuoju, nesąmonė. Čia pat galvoju, kas ji, kur ir su kuo gyvena, nejaugi niekas niekada neturėjo jos už ką pagirti?...juk atrodo tvarkingai, ne benamė, malonus, kiek nervingas žvilgsnis. Ar net vaikystėje niekas jai nesakė, kad graži mergaitė?.. Tiek to, nenoriu nieko žinoti, neturiu laiko gilintis, turiu daug reikalų... Rūkau pasisukusi šonu. Ji atsistoja, gesina savo cigaretę, maloniai šypsodamasi, lyg nusimetusi akmenų maišą, prieina ir sako: ačiū, ačiū, geriausių ilgiausių jums metų. Sakau: ačiū, jums pasitikėjimo. Žiūri į mane. Atvirai, neslėpdama jaudulio. –O iš kur to pasitikėjimo gauti? Sakau  - mylėti save. –Mylėti save ir viskas? – Taip, mylėti save...- ji atvirai šypsosi, lyg ką tik suvokusi tokį paprastą ir kartu genialų dalyką... Akys laksto mano veidu, išties tame procese yra kažkas žiurkiško... Gesinu, apsisuku ir nueinu. Jaučiu įbestą į nugarą žvilgsnį, jaučiuosi, kad kažką pažadinau, padovanojau, nežinau ar gerai padariau, suteikdama viltį, manau, kad turbūt gerai...O jeigu grįš namo ir voš tam savo herojui už visą žiurkiavimosi laikotarpį, jei padarys kažką tokio tiesmuko, atgrasaus, įkąs...Bet kaip bebūtų, jaučiuosi kaip įšokusi į užprogramuotą takelį, kaip visumos dalis, kad tik taip turėjo būti...
    Grįžau namo, papasakojau vyrui, kandžiai sako – greit internete rasi kokios menininkės rašinį apie tai kaip sutiko angelą... Kažkur tik ką prabėgo žiurkė, pagalvojau...

šiandien apie  13 val.

pilni pilą pilaus palėpėj pilnačių plytimo slėpė plytė plėto
vapsvos plūdurą grebė stuose
nuka nubi kai nukabino bijo mė bijojom bi mes tu mesėjo
vos neiš metei
jūtų jųtūks jūtųkstančiai jų tūkstant dūkstant bai baisin gai
gėl galė gilėtų gal įgeltų tau
bet vi vika kavi kabi binakulia kuliarais sy
tau akinius paduoti pamiršau

o kur rita si kur ritasi

ritasiritasiritasiritasi
ritasiritasiritasiritasi
ritasiritasi ritasiritasi
ritasiritasi ritasiritasi
ritasi ritasi ritasi ritasi
ritasi ritasi ritasi ritasi
ri tasi ri tasi ri tasi ri tasi
ri tasi ri tasi ri tasi ri tasi
rita si rita si rita si rita si
rita si rita si rita si rita si
ri ta si ri ta si ri ta si ri ta si
ri ta si ri ta si ri ta si ri ta si
ri ta si ir ri ta si ir ri ta si ir ri ta si
ir ri ta si ir ri ta si vėl ri ta si vėl ri ta si
ir vis dar ri ta si tasi ir vis dar ri ta si tasi
ir vis dar vėl tasi tasi ir vis dar vėl tasi tasi
tasi tasi tasi tasi vėl si tasi vėl si tasi vėlsi
ris ris ris ris ris ris ratus
ris ris ris ris ris ris ratus
s s s s sustok pri riš
su stok pri riš
s s t k p r r š
p r r š
 
2010-12-26 17:10
Šiukšlių Dėžė