....grįžau gyva ir sausa. nors paryžiečiai sakė ne ne, šiandien jau uždarytas luvras, vistiek nuvažiavau, nes norėjau patikrint tą dviejų dienų metro bilietą. pakeliui tiesa vos neįkliuvau į incidentą: keli vyrukai metro stotelėje susimušė, po to prisijungė dar keli, jie plūkėsi taip įnirtingai, kad net policininkams kliuvo, bet po to pasirodė kareiviškai apsirengę dar keli ir viena mergina su daugmaž kalašnikovu, ir tada kioskininkas, iš kurio nepirkau magnetų, pradėjo cypti, kad aš nefilmuočiau, nes dar pritrauksiu šūvius ar kažką tokio. žodžiu nuėjau į saugesnę vietą, susiradau savo metro liniją ir netrukus jau klaidžiojau ten, kur masė šedevrų, tiksliau vieni šedevrai ir šalia le žokon (tarti švelniai prislopintu balsu) fotkinausi ir mane fotkino ir aš visus, ir visi šypsojosi ir nuo jos eina tokia šiluma ir energetika, o gal tik tiems, kas nori kad taip būtų, bet viskas pasiteisino. mano lūkesčiai nenuvylė. viskas taip ten švelnu ir gryna, ir viso to labai daug. ir išvis paryžius tai man. ten moteris jaučiasi super. sakyčiau moteris paryžiuje yra nuo 29 iki 89. jos visos flirtuoja, rengiasi laisvai, jomis žavisi, su jomis bando susipažinti, jos mina dviračius ir  varinėja motoroleriais kamščiuose. jaučiausi nuostabiai, pagaliau esu jauna, nors ir šiaip visada jaučiuosi jauna, bet kiti to lietuvoj nežino, o ten žino, realiai žino...moterys mane supras, vyrai lietuviai greičiausiai ne. grįžusi ėmiau čiaudyti. dar tik penkios valandos lietuvėlėj, o alergija tokia, kad čiaudėti nenustoju, nors išsiurbiau kilimą, nušukavau katinus, nusprendžiau nelįst į internetą, bet įlindau, pamačiau gražų susirūpinimą mano plaukimo įgūdžiais ir gal net daugiau. tad rašau negalėdama žodžiais išreikšti to jausmo, kuris apėmė ten pabuvus vos porą dienų. na, monmartras, triumfo arka, notre dame de pari, tai taip pat nuostabu. bet tai, kaip su tavim bendrauja, kai matai, kaip į tave žiūri, gerbia ir daugiau iškalbingų blyksnių akyse sako tą ir tą...aš buvau su vyru. ir jis pamatęs kaip žavisi manimi taip pat pasijuto reikšmingu. na, visada jaučiasi svarbus, bet atnaujino pojūčius, aha sakau, vava. tai čia pagrindinė nata. juokauju. šiaip amerikoje, kai kažkada švenčiau savo 29-tą gimtadienį, gavau dovanų juodą balioną su užrašu over hill, niekaip nenorėjau to suprasti. o va prancūzų 20-mečiai yra kaip ne keista tokie pilki ir be gyvybės anspaudo. tie, kurie kopia į dviešimt devynis jau žvilgsny turi šį tą išgąstingo, kaip ką tik nulipę nuo pievelės, kurioje antrą kartą slapta atliko gamtinius reikalus. atsiprašysiu lietuvaičių šio amžiaus, tai skiriasi kaip diena nuo nakties. žodžiu mokslai, tikslai, susipažinimai, nedrąsios kalbos, pirmieji bandymai, savistaba, išgąstis dėl nežinomybės neįprasmina jų socialiai ir tik duoda bilietėlį į suaugusiųjų pasaulį. ir čia moterys…dieve, kodėl lietuvoj vyrai nemyli moterų. moteris prancūzijoje yra be amžiaus. ji tiesiog moteris. tai pirmi įspūdžiai. šiuo momentu virtuvėje keisti garsai. suvirė visas vanduo ir kažkas bando sproginėti. bet aš baigiu mintį. paryžiuj visą laiką jauti kaip kažkas kažkur bando kažką iškrėsti. automatais ginkluoti metro stoty, luvre, centre…ta Sena kaip koks gyvasis soliario okeanas tai tvinsta tai slūgsta kaip užkerėta. viskas taip laikina. atrodo tikrai, juk laikina, ar ne…nežinai kas bus rytoj, nesinori planuoti per toli, norisi apsikabinti visus dar dabar…netikrinu klaidų, ačiū, panašu kad kažką įsimylėjau bent dabar 

Ryt iš ryto jau brisiu Senos krantais...Kas buvot Paryžiuj? Laukčiau patarimų, ar naudotis vienkartiniais metro bilietais, ar yra kokie nors dviem dienom?... 

Paryžius

šermukšnio uoga krito
pakibus nesvarumo būsenoje
supasi laukia daugiau sesučių
verkiu šį vakarą

paridensiu savo sumaištį
į tavo žingsnius
nebijok paspirti
dėkosiu išsilaisvinus

išeini iš mano balso
kaip išeina šviesa uždarius duris
jeigu ieškosi 
pažvelk po savo kojom

po ledu žuvis
įsipynusi į kerojančio meldo šaknį
nesupranta 
kad tai laisvė

šermukšnio uoga krito
pakibus nesvarumo būsenoje
supasi laukia daugiau sesučių
verkiu šį vakarą

paridensiu savo sumaištį
į tavo žingsnius
nebijok nuspirti
dėkosiu išsilaisvinus

išeini iš mano balso
kaip išeina šviesa uždarius duris
jeigu ieškosi 
pažvelk posavo kojom

po ledu žuvis
įsipynusi į kerojančio meldo šaknį
nesupranta 
kad tai laisvė

šermukšnio uoga krito
pakibus nesvarumo būsenoje
supasi laukia daugiau sesučių
verkiu šį vakarą

paridensiu savo sumaištį
į tavo žingsnius
jei netyčia paspirsi
dėkosiu išsilaisvinus

išeini iš mano balso
kaip išeina šviesa uždarius duris
jeigu ieškosi 
pažvelk po savo kojom

po ledu žuvis
įsipynusi į kerojančio meldo šaknį
nesupranta 
kad tai laisvė

šermukšnio uoga krito
pakibus nesvarumo būsenoje
supasi laukia daugiau sesučių
verkiu šį vakarą

paridensiu savo sumaištį
į tavo žingsnius
jei netyčia paspirsi
dėkosiu išsilaisvinus

išeini iš mano balso
kaip išeina šviesa uždarius duris
jeigu ieškosi 
pažvelk posavo kojom

po ledu žuvis
įsipynusi į kerojančio meldo šaknį
nesupranta
kad tai laisvė

šešiolikos bijojau tavo prisilietimo
nežinojau ko tikėtis kaip aukštai tai gali nunešti
trisdešimties svaigau nuo apkabinimo
kai liesdavai lūpomis mano plaukus veidą ir
dabar įpusėjus gyvenimo keliui kai žvelgi į mane
galva sukasi akimirksniu nes jau moku skristi
tavo prisilietimais apkabinimais mano mylimas

paklausk manęs
ar mes dar esam
čia laikini lyg gėlės
tęsdami pradėtą pasaką
tylėdami per garsiai
užmaršties dėžutėj
užrakinto balso
neišleisdami 

Kiek aplinkui daug nulių mažų neegzotiškų 
Bumburbuliai bambekliai aludėse šprotiški 
Tie veidukai lyg nuliai nuliukai kišenėse 
Bambarmenė nuliuodama gatvėj sutemusioj 
Nuliai visgi šeši kazino milijonuose 
Bamburnuliai klekena lyg žirniai balionuose 
Nulis tavo veide kai juokiesi iš kokio nenulio 
Nulis ten dar ir ten jau wc dablnulinė 
Riedam ridenam rič- rač 

Žemė nulis skaidrus kamšalai ir upėtakiai nulis 
Penkianulinės eisenos sporte figūrinės 
Du fantomai sniege ringe snieglentės imasi 
Nuridenki mane nuo kalnų vitaminais 
Mes dainuojame nuliais pakylame heliu prilimpam 
Tango valsai ir pokylių nuliai sukiojas olimpe 
Tai juokingai poruojasi nuliai besvoriai 
Ar manai mes nenuliai išsišiepiam oriai 
Ridenam klekenam rič- rač 

Tavo plikė rasota nejaugi tampi lyg ovalas 
Aha šnopuoja burna tavo lygiai kaip šulinio 
O akys netyros atleisk aštuoniukėmis malasi 
Tu paimk vieną nulį aš mesiu į kelią lyg siūlinį 
Visur išpūstieji ugningai padangėje sklando 
Matyti gerai iš aukštai kas ką godžiai išbando 
Nulis nulį kankina grūmoja burbulis ovalui 
Žeme nuline žeme pilni nuliai lūkesčių tavo 
Rič- rač