šalia susėda meilė neapykanta ir gailestis
nuo antikos ar dar seniau taip užrašyta
ir savo kapą aš gėlėm puošiu šį rytą
tu niekada nežinojai kas yra tikra kančia
beviltiškumas meilė begalinė įkalinta
iki gyvos galvos o grotos tokios storos
graikiškas serialas aistros fynas
pe penkių fienuolika
sakai plet išjunk
sakau tavo kafa atšalo
Wagneris. Dievinu. Olandą pažiūrėjau ketvirtą kartą. Šįkart suplyšo uždanga betraukiant skersai scenos ir Zenta vos neįlūžo pragaro duobėn anksčiau laiko. Bet muzika viską atperka. Kadangį buvau arti dirigento stebėjau kaip jis šokinėja ir spyruokliuoja, kaip jaučia muziką ir kartu su jūra banguoja, pašoka ant keteros. Wagneris pakrauna "batareikas", sako, jis kūrė raudonai išdažytame kambaryje, raudoną apšvietimą naudojo, kad jį patį pakrautų.
Lygiagrečiai dėlioju kraujažolės stiebus, bronzinę plunksną, laikrodį, auskarus su plunksnomis, peilį, šaukštą, grėbliuką, akmenėlius, kriaukles, žiedą, paridenu burbulą, niekas tavęs neprimena. Peržiūriu visus puslapius, vartau žurn ir laikr, klausausi... skambinu...niekas nieko ...Surenku ...pripildau .....laistau, sukabinu, išmetu, pasigendu, išgirstu tavo balsą parodijuojančius garsus, girgžteli durys ir aš vėl krūpčioju, bet iliuzijų vaiduokliai slepiasi. Nematau, negirdžiu, nereikia, pagaliau ačiū.
Lygiagrečiai dėlioju žolę švilpimui, kraujažolės stiebus Permainų knygos ritualui, bronzinę plunksną nuo indėniško medaliono, rankinį ne savo laikrodį su grandinėle, auskarus su mėlynomis plunksnomis, peilį, šaukštą, grėbliuką smėliui moliniame indelyje, tris nugludintus akmenėlius, kelias kriaukles, auksinį žiedą, paridenu didžiulį kalėdinį burbulą. Niekas tavęs neprimena. Peržiūriu visus interneto puslapius, vartau žurnalus ir laikraščius, klausausi žinių radijo ir skambinu bendriems pažįstamiems. Niekas nieko apie tave nesako. Surenku katino plaukus, pripildau akvariumą, palaistau kaktusus, sukabinu paveikslus kita tvarka, išmetu rytinių cigarečių nuorūkas, pasigendu kavos be kofeino, išgirstu tavo balsą parodijuojančius garsus, girgžteli durys ir aš vėl krūpčioju, bet iliuzijų vaiduokliai slepiasi. Nematau, negirdžiu, nereikia. Pagaliau ačiū.
sapnavau, kad į fosiliją nukreiptas pistoletas, kad kuriu eiles klaustuko forma...
sapnavau kad į fosiliją nukreiptas pistoletas, kad kuriu eiles klaustuko forma, daugiau nieko neprisimenu, kas mano smegeninėje, galvoju spausdama citriną, gal per daug šypsausi, pikčiurnų aplink kiek daugoka, nelaimingų ir nusivylusių...radau mielo žmogaus šypsenėlę įjungus kompą, pradžiugino, katinai trinasi apie kojas apsimesdami mylinčiais, abžoros, bet vis tiek malonu, vyras duoda bučkį praeidamas, galvoju viskas gerai, užkaičiu ryte vandenį, švilpauja radijas ir kartu su naiviu teliku įeina vakaras.
visur emos ir anos klonai...kodėl neuždraudus klonuotis, kas per anomalijos, asmenybių susipenkiagubinimas... emos klonai nebeerzina, nes gerai kuria, bet polkutėmis prakrykštaujanti savo apatinių gumos įsitvėrusi ana atsiprašau...prisėdi prie upės uostai gėlytę ateina ana ir rodo...
galvojau pamiršiu atstumas ir laikas šaltos bengališkos ugnys dega išnyksta niekas nelaiko baigėsi kalinčios mintys nutrūko visai nerakintos ant žemės nukrito nesurūdijo cypia lyg geležys vyrių kai durys uždaromos ar atsidaro kamgi reikėjo atrasti leisti suvokti kad šito nėra vynioju taip paprastą tiesą į popierių foliją urną gal sarkofagą neišleisiu nė vieno siūlelio stipriai suspaustos cerberio dantenos laiko valandas mano minutėmis tekančią upę man nesvarbu paskęsiu ar ne tu žiūrėsi nuo kranto eisi ar šoksi į vandenį jis pasiglemš ar lengvai išplukdys jei norėsi
žemė akmuo medis siena kampas stalas popierius raidės tarpai mintys katinas kailis nutrina nieko nelieka o gal
....grįžau gyva ir sausa. nors paryžiečiai sakė ne ne, šiandien jau uždarytas luvras, vistiek nuvažiavau, nes norėjau patikrint tą dviejų dienų metro bilietą. pakeliui tiesa vos neįkliuvau į incidentą: keli vyrukai metro stotelėje susimušė, po to prisijungė dar keli, jie plūkėsi taip įnirtingai, kad net policininkams kliuvo, bet po to pasirodė kareiviškai apsirengę dar keli ir viena mergina su daugmaž kalašnikovu, ir tada kioskininkas, iš kurio nepirkau magnetų, pradėjo cypti, kad aš nefilmuočiau, nes dar pritrauksiu šūvius ar kažką tokio. žodžiu nuėjau į saugesnę vietą, susiradau savo metro liniją ir netrukus jau klaidžiojau ten, kur masė šedevrų, tiksliau vieni šedevrai ir šalia le žokon (tarti švelniai prislopintu balsu) fotkinausi ir mane fotkino ir aš visus, ir visi šypsojosi ir nuo jos eina tokia šiluma ir energetika, o gal tik tiems, kas nori kad taip būtų, bet viskas pasiteisino. mano lūkesčiai nenuvylė. viskas taip ten švelnu ir gryna, ir viso to labai daug. ir išvis paryžius tai man. ten moteris jaučiasi super. sakyčiau moteris paryžiuje yra nuo 29 iki 89. jos visos flirtuoja, rengiasi laisvai, jomis žavisi, su jomis bando susipažinti, jos mina dviračius ir varinėja motoroleriais kamščiuose. jaučiausi nuostabiai, pagaliau esu jauna, nors ir šiaip visada jaučiuosi jauna, bet kiti to lietuvoj nežino, o ten žino, realiai žino...moterys mane supras, vyrai lietuviai greičiausiai ne. grįžusi ėmiau čiaudyti. dar tik penkios valandos lietuvėlėj, o alergija tokia, kad čiaudėti nenustoju, nors išsiurbiau kilimą, nušukavau katinus, nusprendžiau nelįst į internetą, bet įlindau, pamačiau gražų susirūpinimą mano plaukimo įgūdžiais ir gal net daugiau. tad rašau negalėdama žodžiais išreikšti to jausmo, kuris apėmė ten pabuvus vos porą dienų. na, monmartras, triumfo arka, notre dame de pari, tai taip pat nuostabu. bet tai, kaip su tavim bendrauja, kai matai, kaip į tave žiūri, gerbia ir daugiau iškalbingų blyksnių akyse sako tą ir tą...aš buvau su vyru. ir jis pamatęs kaip žavisi manimi taip pat pasijuto reikšmingu. na, visada jaučiasi svarbus, bet atnaujino pojūčius, aha sakau, vava. tai čia pagrindinė nata. juokauju. šiaip amerikoje, kai kažkada švenčiau savo 29-tą gimtadienį, gavau dovanų juodą balioną su užrašu over hill, niekaip nenorėjau to suprasti. o va prancūzų 20-mečiai yra kaip ne keista tokie pilki ir be gyvybės anspaudo. tie, kurie kopia į dviešimt devynis jau žvilgsny turi šį tą išgąstingo, kaip ką tik nulipę nuo pievelės, kurioje antrą kartą slapta atliko gamtinius reikalus. atsiprašysiu lietuvaičių šio amžiaus, tai skiriasi kaip diena nuo nakties. žodžiu mokslai, tikslai, susipažinimai, nedrąsios kalbos, pirmieji bandymai, savistaba, išgąstis dėl nežinomybės neįprasmina jų socialiai ir tik duoda bilietėlį į suaugusiųjų pasaulį. ir čia moterys…dieve, kodėl lietuvoj vyrai nemyli moterų. moteris prancūzijoje yra be amžiaus. ji tiesiog moteris. tai pirmi įspūdžiai. šiuo momentu virtuvėje keisti garsai. suvirė visas vanduo ir kažkas bando sproginėti. bet aš baigiu mintį. paryžiuj visą laiką jauti kaip kažkas kažkur bando kažką iškrėsti. automatais ginkluoti metro stoty, luvre, centre…ta Sena kaip koks gyvasis soliario okeanas tai tvinsta tai slūgsta kaip užkerėta. viskas taip laikina. atrodo tikrai, juk laikina, ar ne…nežinai kas bus rytoj, nesinori planuoti per toli, norisi apsikabinti visus dar dabar…netikrinu klaidų, ačiū, panašu kad kažką įsimylėjau bent dabar
1 --- 14 --- 28 --- 42 --- 53 54 55 56 57 --- 70 --- 84 --- 98 --- 111[iš viso: 1107]
|
|
|