saviapgaulė

Lygiagrečiai dėlioju žolę švilpimui, kraujažolės stiebus Permainų knygos ritualui, bronzinę plunksną nuo indėniško medaliono, rankinį ne savo laikrodį su grandinėle, auskarus su mėlynomis plunksnomis, peilį, šaukštą, grėbliuką smėliui moliniame indelyje, tris nugludintus akmenėlius, kelias kriaukles, auksinį žiedą, paridenu didžiulį kalėdinį burbulą. Niekas tavęs neprimena. Peržiūriu visus interneto puslapius, vartau žurnalus ir laikraščius, klausausi žinių radijo ir skambinu bendriems pažįstamiems. Niekas nieko apie tave nesako. Surenku katino plaukus, pripildau akvariumą, palaistau kaktusus, sukabinu paveikslus kita tvarka, išmetu rytinių cigarečių nuorūkas, pasigendu kavos be kofeino, išgirstu tavo balsą parodijuojančius garsus, girgžteli durys ir aš vėl krūpčioju, bet iliuzijų vaiduokliai slepiasi. Nematau, negirdžiu, nereikia. Pagaliau ačiū.