*

galvojau pamiršiu
atstumas ir laikas
šaltos bengališkos ugnys
dega išnyksta
niekas nelaiko
baigėsi kalinčios mintys
nutrūko visai nerakintos
ant žemės nukrito
nesurūdijo
cypia lyg geležys vyrių
kai durys uždaromos
ar atsidaro
kamgi reikėjo atrasti
leisti suvokti kad šito nėra
vynioju taip paprastą tiesą
į popierių foliją urną
gal sarkofagą
neišleisiu nė vieno siūlelio
stipriai suspaustos
cerberio dantenos
laiko valandas
mano minutėmis
tekančią upę
man nesvarbu
paskęsiu ar ne
tu žiūrėsi nuo kranto
eisi ar šoksi į vandenį
jis pasiglemš
ar lengvai išplukdys
jei norėsi