neseniai maniau, kad kas antram eilėrašty minima varna. bet šiandien perskaičiusi keturis paskutinius kiekviename jų radau būtent varną. tai juodą, tai šalia zylės, tai nudažytą, tai nupešiotą. ieškosiu komiteto varnystės globai :))

neseniai rašiau, kad kas antram eilėrašty paminima yra varna. bet šiandien perskaičiusi keturis visuose radau šį paukštį paminėtą. ieškosiu komiteto varnystės globai. 

...aš neseniai rašiau, kad kas antram eilėrašty paminima yr varna. bet šiandien perskaičiusi tris aš visuose radau šį paukštį paminėtą. beveik absoliučiai visur negatyvaus paminimumo. jau riba. ieškosiu komiteto varnystės globai. ten turėtų būt išleistas potvarkis, kad nuo dabar lt gubernijoje varnos abiejų lyčių būt nė žodžiu menkiausiu neminimos. poezijose jau visi taip negatyviai išvartoti žodžiai šiam lyrikos visų jausminių raštiškų parėdymų diskurse kad baisu nuvalkiota ir neteisinga tampa tai. kadangi varnos slapvardis beveik sutampa su manąja pavarde juridiškai esmi pažeidžiama ir imsiuosi rimtųjų reikalų. jau eisiu pasimokyt prokurorystės ir ginsiu varnos paukščio nebeminimumą. ir kox naivumas gi visų poetų ir banalybės aukščiausioji riba tatai, ar nebėra jau paukščių mūs vaizduotėj. ! .

...aš neseniai rašiau, kad kas antram eilėrašty paminima yr varna. bet šiandien perskaičiusi tris aš visuose radau šį paukštį paminėtą. beveik absoliučiai visur negatyvaus paminimumo. jau riba. ieškosiu komiteto varnystės globai. ten turėtų būt išleistas potvarkis, kad nuo dabar lt gubernijoje varnos abiejų lyčių būt nė žodžiu menkiausiu neminimos. poezijose jau visi taip negatyviai išvartoti žodžiai šiam lyrikos visų jausminių raštiškų parėdymų diskurse kad baisu nuvalkiota ir neteisinga tampa tai. kadangi varnos slapvardis beveik sutampa su manąją pavarde juridiškai esmi pažeidžiama ir imsiuosi rimtųjų reikalų. jau eisiu pasimokyt prokurorystės ir ginsiu varnos paukščio nebeminimumą. ir kox naivumas gi visų poetų ir banalybės aukščiausioji riba tatai, ar nebėra jau paukščių mūs vaizduotėj. ! .

u

nekalbadienis
nekalbanktis
nekalbarytis
nekalbavaris

---

Fonografo cilindras* (volelis) – pirmoji komercinė laikmena, skirta garso įrašymui ir atkūrimui, populiariausia buvo 1888 –1915 m. Šie cilindro formos objektai turėjo ant išorinio paviršiaus išraižytus garso įrašus , kurie galėjo būti atkuriami cilindrus grojant fonografu. Apie 1910 m., pasirodžius vinilinėms plokštelėms fonografo cilindrų paklausa sumažėjo, o 1929 m. jų masinė gamyba buvo nutraukta.


Per cilindrą* balsas
Liejasi iš gatvės
Marširuoja batai
Grindiniu mieste
Gintaro kandikly
Dega papiroska
Iš portreto žvelgia
Moteris jauna
Sofija brangioji
Pakeleivė šypsos
Slepia rėmo plyšiuos
Rūpesčių raukšles
Supasi užuolaidoj
Muzika ir groja
Čia tautos debatai
Prikelia vėles
Mylimas Antanai
Nuo portreto stiklo
Aš nupūsiu dulkes
Pažiūrėk matai
Kol veidai ryškėja
Įvykius girdėkim
Jei šalis prapultų
Ak kokie laikai
Renkasi prie durų
Čia puošniausios poros
Keičias ponių mados
Toks Europos vajus
Ar matei kad šitiek
Džiaugsmo pasipuošti
Teiktų mus priglaudęs
Tolimas Ohajus

Tu nurimk brangioji
Padėliok pasjansą
Per pasaulį eina
Rytdienai niaurus
Lietuvos praeivis
Be kalbos be šansų
Jis primink tą žodį
Tampa globalus
Minkštas tavo balsas
Mylimas Antanai
Muzikai pritilus
Aidi iš portreto
Niekas jo negirdi
Bet per amžius būsi
Pirmas prezidentas
Zose patylėtum

Mes pasmerkti mokam
Greit ant svečio švarko
Pastebim dėmelę
Bet ne apie tai
Tu nūnai galvoji
Kur gimta šalelė
Ritas kaip pašėlus
Paklausyk antai
Mūsų abėcėlė
Dvasingumo kryžium
Tampa lyg guminė
Dėk į ją ką nori
Nerandu kultūros
Nematau rytojaus
Mes dabar tik vėlės
Lietuvybės svorio

Tu prabilt turėtum
Numojavus dūmą
Šypsena sustingo
Žvilgsnis atkaklus
Mano prezidente
Kad tauta gyventų
Ji išgirst turėtų
Paprastus žodžius
Kultūra ir žodis
Taip mieloji mano
Jei valstybės dangūs
Panorės tiesos
Su žaibais įrodys
Kaimynystei oriai
Kad tautiečiais būti
Galim visados
Kai nustosi ginti
Savo dvasios kelią
Ir pamiršęs viską
Bėgsi iš namų
Prisiminki mūsų
Nukryžiuotą dalią
Viltį skausmingiausią
Mylinčių žmonių 
Sofja ir Antanas
Žvilgsniai jų sustingę
Užatlantės medžiuos
Pučia westernvėjai
Mauzoliejaus šaltis
Marmuro namučiuos
Be tėvynės balso
Pasmerkti išėję

ištvino upė ašaromis nuplaukė lytis iškritus iš akies lyg krislas
neskauda atsimerkus tik šalčiu sustingdęs žodis nebylus prakalbo
ilgai tylėtas paslaptis susėdę ant snieguoto kranto tviskančio
dalinam viens kitam žinutėmis delnų karščiu sušildyt bandom
žaislinio telefono užrašus naiviau turbūt nutikt nebegalėtų
kai lūpos tyli tu atsikeli eini iš lėto o aš rasa pakylu ir virstu į lietų

https://www.youtube.com/watch?v=VYiq96CfVx0