liūdnumo akimirka

šermukšnio uoga krito
pakibus nesvarumo būsenoje
supasi laukia daugiau sesučių
verkiu šį vakarą

paridensiu savo sumaištį
į tavo žingsnius
nebijok nuspirti
dėkosiu išsilaisvinus

išeini iš mano balso
kaip išeina šviesa uždarius duris
jeigu ieškosi 
pažvelk posavo kojom

po ledu žuvis
įsipynusi į kerojančio meldo šaknį
nesupranta 
kad tai laisvė