šešiolikos bijojau tavo prisilietimo
nežinojau ko tikėtis kaip aukštai tai gali nunešti
trisdešimties svaigau nuo apkabinimo
kai liesdavai lūpomis mano plaukus veidą ir
dabar įpusėjus gyvenimo keliui kai žvelgi į mane
galva sukasi akimirksniu nes jau moku skristi
tavo prisilietimais apkabinimais mano mylimas