-

einu per tiltą
sukrenta nuo turėklų
paukštukai
akmenimis už kaklo

matau apkabini
šešėlyje
besisupančią kriauklę
manau tai aš

suklumpu prie akmens
geriu iš duobutės
tavo skruoste
nutyla bangos

gelia ledinis vanduo
tavo balse
neatpažįstamas
kiro plazdenimas

kai šalia
kai esam jūra
skęstam į laivą
ošiantį seklumoje

bures ant kranto
žvejas sulanksto
piktai
pakelia akis

kas trukdo tylą
nieko nematyti
tik draiskosi
plunksnos

iš viršaus
stebiu paukštuką
nukritusį
ant laivo denio


grįžtu prie akmens
vandeniu
jei ištrokštum
atrasi čia