-

jau rausia dangų žemkasės raudonos
sniegu pabyra žemuogių rieškučios
žodžius į veidą šaltas fenas pučia
atmušinėju žemuoges atrodo
kad ne žiema o tavo šaltas žvilgsnis
už kaklo skverbiasi varvekliais duria
už mano melą kaip tau atsispirti
sūrumą keist į žemuoginį turinį