Nes mano meile kaip sapne ji nespalvota, netikra.
As meiles angelu tikiu, bet kai su tavi esu jo nejauciu.

Kad ir ka gero darau, zmones mokosi tik blogio. Nejau as esu tobulasis blogis uskreciantis savo gyvulisku protu egoistiska zmogaus siela. Ir nieko nera tobulesnio uz toki nedora sutverima kuris slaistosi po zmogaus vidurius nuodidamas visaka jame sukurdamas tobula pabaisa. Ir ji kada nors mus isgelbes.
<<Apsesta Ridiko tobulumo>

Rukshtu nuo gyvenimo, bet kurgi tu surasi savo gyvenimo laime? Argi kazkas man nepraplove smegenu. O tu vis saipaisi, vaipaisi. As su tavim kalbu gyvenime. Islosti ar pralosti man ne tas pat zinok. As noriu pergaliu noriu, visko is taves. Ko tu man neduodi. Bet jei nagausiu pati pasiimsiu ir nesvarbu kad tai bus negrazu.
<<Menas mane zudo>>

Kuo tuoliau, tuo labaiu mane vargina egzistencinis klausimas ka as sau bandau uzdrausti ir kodel? Nes man neuztenka to ka turiu ir nenoriu, kad kiti zinotu, kokio blogio palaikoma as egzistuoju. Koks mano stuburas palaikantis ispuvusi vidu ir nuolat maitinantis siela nuodingas gyvenimas. Pergyvenau savyje visa artistiska prigimti ir kaip nusidejele savo istikimai juodumai nakti gedidavausi nepadariusiu ko nors blogo. Niekada netapsiu pabaisa nes turiu sirdi ir geda. Bet uz vis labiau nekenciu tevu idiegtos sazines. Kad ji manyje suputu tada as buciau daug laimingesne misdama savo egostisku gyvenimu. Nes dabar manimi naudojas tiek kuriai yra daug blogesni uz mane.
<<Susizavejusi blogiu>>

Kai ji su mani kalbedavosi. Ji ziuredavo i veidrodi kad matytu save. Bet ji tik mate mano nugara. Kartai nuzvelgia ir mane. Bet kambary kuriame nera veidrodziu tu tyli ir mudvi nesikalbam. As negaliu neziureti zmogui i akis kai kalbu. Nes tada meluociau. O gal tu visalaika meluoji man? O gal tu kalbi ne su manim o su savim.

Nuo saulės spindulių nuvarginda piemenė
Kaip strasdanoda veida glosto nemiga
Net per naktis naktigoniai tėvelio pasiilgus

Nagi nagi

Suprask... Svetimos laimes spinduliuose as susaliau ir suzvarbau. Nebenoriu apsimetineti, kad esu laiminga. As irgi esu silpna, as irgi noriu verkti. Bet jus tikites, kad as busiu stipri uz jus visus. As stipri, nes kazkas turi buti ramstis kitam. As stipri, del jusu, bet istikruju esu silpna ir pavargusi.
<Kas pabus mano ramsciu>

Ir vel lengvutis nesusipratimas kuris netiketai mane istenpe viesumon. Ka man daryti, kai skauda augancios iltis, kai vos galiu uzverti burna. Nakti susikruvinau lupas, susikandziojau astreis ilciu galiukais. Teko eiti i vaistine. Vargas man. Ar as kalta kad gimiau padaru.
<Padaram skauda>

Gimus nakti beprotiskai pamilau diena. Bet kurgi tokiam padarui kaip as dienos sviesoje slaistytis tarp bailiu zemes padaru. Ir man geda kad negaliu buti kaip tie zmones kad turiu pripazinti save.
<<As padaras>>