Kuo tuoliau, tuo labaiu mane vargina egzistencinis klausimas ka as sau bandau uzdrausti ir kodel? Nes man neuztenka to ka turiu ir nenoriu, kad kiti zinotu, kokio blogio palaikoma as egzistuoju. Koks mano stuburas palaikantis ispuvusi vidu ir nuolat maitinantis siela nuodingas gyvenimas. Pergyvenau savyje visa artistiska prigimti ir kaip nusidejele savo istikimai juodumai nakti gedidavausi nepadariusiu ko nors blogo. Niekada netapsiu pabaisa nes turiu sirdi ir geda. Bet uz vis labiau nekenciu tevu idiegtos sazines. Kad ji manyje suputu tada as buciau daug laimingesne misdama savo egostisku gyvenimu. Nes dabar manimi naudojas tiek kuriai yra daug blogesni uz mane.
<<Susizavejusi blogiu>>