Rašyk
Eilės (72681)
Fantastika (2185)
Esė (1495)
Proza (10267)
Vaikams (2483)
Slam (49)
English (1097)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2019-01-06 00:42
Fatal Error

***

Prieš 16 metų palikau pirmą įrašą šitam elektroniniam dienoraštyje. Buvau dar moksleivė. Turėjau paslapčių.
Kaip aš tada norėjau ir bijojau rašyti. Jaunam viskas gaunasi lengviau. Bijoti, bet labiau norėti, po to gailėtis.
Buvau kvailesnė negu prisimenu.
Geri laikai buvo, patys geriausi.
2018-03-23 23:32
Fatal Error

Namai man

Labai noriu savo namų.
Namų, tik man vienai.
2018-01-03 23:39
Fatal Error

15 metų

Penkiolika metų aš jau čia.
2016-01-27 22:50
Fatal Error

Žmogus pats neatsakingiausias sutverimas žemėje

Apie tai, kad kiekvieną vakarą auksinius auskarus išsisegusi dedu į tą pačią vietą ant akvarimio. Apie tai, kad kiekvieną vakarą geriu iš to paties puodelio, tokią pačią arbatą, nes be jos rodos nebegaliu išsimiegoti. Apie tai, kad kiekvieną vakarą bijau. Bijau to kas darosi su šiuo pasauliu. Ir mano baimė, yra mano paslaptis. Nes bijoti viešai yra pavojinga.
Man baisu, nes aš nebebijau mirties, aš bijau gyventi. 
Welcome WW ...
2015-12-22 23:57
Fatal Error

Atsiprašau

Ilgiuosi ramybės.
Nei aš nei, Darijus neturėjome ką veikti. Oras buvo gana vėsus apsiniaukias, kažkur tolumoje girdėjosi griaustinis.
- Nori pas mane? - Pusbalsiu paklausė. - Turiu daug vaikiškų žurnalų.
Neįsižeidžiau, man patiko vaikiški žurnalai. Linktelėjau sutikdama.
Nuo prūdo pakilus i aukštą ir gan statų prūdo krantą mums ant galvų bumtelėjo keli dideli lietaus lašai.
- Bėgam?
Nebėgo labai greitai, nenorėjo, kad atsilikčiau, o ir lietus nebuvo toks smarkus kad spėtų mus permerkti. Nuo antakių nusišluostėme ploną vandens sluoksnį.
- Nori valgyti?
Norėjau, skrandis degė. Kada buvo pietų metas tėčio kviečiama atsisakiau močiutės ruoštų pietų. Dabar buvau alkana ir pavargusi. Darijaus močiutė snaudė mažajame kambarėlyje, girdėjau jos tylų knarkimą. Jis uždarė duris, kad jos nepažadintųme. Močiutė buvo išvirusi sriubos ir iškepusi mažyčiu pyragėlių su mėsos įdaru. Darijus buvo savarankiškas berniukas. Mane tai stebino ir žavėjo. Per praitą susitikima pasisakė, kad moka kepti mielinius blynus ir gali padaryti namini Napolioną, nepatikėjau. Bet jis virtuvėje judėjo greitai kaip ir jo močiutė. Pašyldė sriubą, paservyravo stalą dviem. Buvo taip įdomu jį stebėti. Todėl taip ir norėdavau kuo ilgiau su juo pabūti, kad pamatyčiau ko nemačius, visada laukdavau kada ką nors neįtikėtino sužinosiu. Visada juo tikėjau, nes žinojau kad jis tikrai nėra melagis. Net mano tėtis pripažino, kad Drijus yra labai sumanus. Man patiko kaip Darijus su manimi elgiasi. Nors jis buvo berniukas, bet jis elgėsi kaip suaugias vyras, kaip mano tetis. Ačiū Dievui, kad ne kaip mano brolis.
Kai pavalgėm jis nurinko nuo stalo indus ir viską vikriai sutvarkė, išplovė indus. Prie stalo sėdėjau apstulbusi. Nieko sau, mama tikrai nepatikėtų.
Po tokių vėlyvų pietų aptingau ir pasidariau mieguista. Jis paklausė ar vis dar norių tų žurnalų. Linktelėjau. Mudu mažai kalbėdavomės, visada stengdavausi kuo mažiau kalbėti. Mano brolis mane buvo įtikines, kad aš visada nusišneku ir kad esu durna. Darijus neturėjo to žinoti. Visiškai iš jo nenorėjau išgirsti tų bjaurių žodžių. Man taip sunku tylėti. Bet tyliu.
Pirmą kartą buvau Berniuko kambaryje. Bet jis neatrodė kaip vaiko kambarys. Per daug storų knygų. Nei vieno žaislo. Jokių ryškių spavų. Iš rašomojo stalo apatinio stalčiaus jis ištraukė šusnį rusiškų vaikiškų žurnalų. Sutrikau, aš sakiau kad suprantų rusų kalbą, bet skaityti nemokėjau. Vos žinojau šešias raides. Net negalėjau perskaityti žurnalo pavadinimo. Sutrikau. Jis surado metalinę dėžutę, kurioje buvo ispudingas kiekis spalvotų pieštukų, kreideliu, tušinukų ir flomasterių. Lobis. Pradėjau vartyti žurnaliukus. Juose buvo gausybė visokiausių užduočių kurioms nereikėjo rusų kalbos žinių. Ieškojau skirtumų tarp dviejų paveikslėlių, sujunginėjau taškus, klaidžiojau labirintuose. Spoksojau į juokingus nupieštų vaikų veidus. Labai norėjau nuspalvinti mozaika, bet nežinojau kokiomis spalvomis buvo žymimi langeliai. Godžiai spoksodamą į milžinišką per visą lapą kažkoki vaizdelį slepenčią mozaiką. Išsidrąsinusi prisipažinau kad negaliu perskaityti spalvų pavadinimų. Kaip visada pedagogiškai ramiai ir kantriai lietuviškai spauzdintinėmis raidėmis surašė spalvas. Aš spalvinau, o jis patogiai įsitaisias ant palangės skaitė storą ne vaikišką knygą. Laukia lyjo.
Popietė buvo puiki.
Pasiilgstų tų dienų. Ne, nebuvimo vaikų, o žmogaus kuris leisdavo būti geru vaiku.
2015-12-21 22:45
Fatal Error

Ψυχή

Oi kaip lengva užgauti savimeilė.
Baisiai malonu ją gerai užgauti.
2015-09-07 00:28
Fatal Error

Sarantos Kalinės. Raganų medžioklė.

Vis dar negalėjo atsipeikėti. Šiandien pagal grafika turėjo tvarkyti barakus, bet kai nutiko tokia nelaimė turėjo pavaduoti Svasiją. Pirmą kartą sėdėjo, prie virtuvės įrengtoje pašiūrėje, kur turėjo lupti tas keistai atrodančias bulves. Vos nulaikė rankose skustuvą, džiuvo burna ir kankino keista šleikštulys. Jos net nebuvo šalia kai Judija nuslydo į duobę. ką ji ten iš vis veikė. Išėjo su trim moterimis uogų ir grybų rinkti. Kaip ji atsidūrė prie duobės. Atsakimą žinojo. Bulvė iškrito iš rankų į lupenų priskusta geležinį dubenį. Norėjo pabėgti. Ją vėl supykino.

Tik ne vėl. Vėl bus tardymas ir ji turės visą laiką būti šalia versti kiekviena Jachovo žodį. Širdis taip smarkai pumpavo kraują, kad net akyse temo. Baimė, visagalė. Kiek atokiau sėdėjusi už Baurą jaunesnė akiplėša mergiotė nekraipė dėmesio į baimės priepuolio kankinama Baurą. Pasigirdęs svajinga melodiją skleidžiantis švilpavimas iš vis agresyviau bulves dorojančios merginos lūpų.

- Ko čia miršti? - Staiga liovusis švilpauti žemu, grubiu tonų paklausė .

- Judija nuslydo nuo šlaito, į duobę?

- Visi girdėjo. Klykė kaip skerdžiama.

Baurai nepatiko kaip mergina kalbėjo.

- Judija susižeidė, lūžęs šlaunikaulis išlindo lauk. Kas galėtų ištverti tokį skausmą? Ir vien jau vaizdą?

Baura matė kaip ją moteris įnešė į stovyklą. Neištvėrusi bandė nuo viso to klykimo ir spiegimo kažkur pasislėpti, bet subėgia sargybiniai ir nežinia iš kur ją sučiupusi Jachovo ranka privertė viską pamatyti iš labai arti. Jachovas buvo įsiutęs ir Baurą įstūmė į vargšę klykiančia moterį apspitusiu žmonių būrį.

- Klausk kas čia po velnių įvyko.

Jo balsas išdavė neįprasta susierzinimą.

- Kas nutiko? - drebančiu balsu paklausė suvokdama, kad niekas jos nesiklauso. Klausima prarijo Judijos klyksmas.

Ji ant žemės raivėsi kaip perkirstas pusiau sliekas. Kraujas aptaškė visus arčiau stovėjusius net ir ant Bauros blauzdų užtiško keletas juodų lašų. Jachovas nelaukė atsakymų, įsakmiai sušuko, liepė kareiviams laikyti moterį prispaustą prie žemės. Kažkas jau buvo nubėgęs pakviesti daktaro. Staiga atsirado ir skepeta, su ja buvo užgniaužtas Judyjos inkštimas. Ji ne tik susilaužė koją, nusibrozdino smakrą, pagurklį, kaklą.

Baura bandė atsitraukti, ji visai nenorėjo viso to matyti, niekada nenorėjo nieko panašaus matyti. Buvo prisižiūrėjusi iki sotės visokių baisybių. Kiti žmonės turėjo tą liguista smalsumą. Ir butent dabar tokie spudės tarpusavyje pačiais pusbalsiu komentuodami tragišką jaunos moters skrydį.

Jachovas vėl sučiupo Barą. Vėl atrodė abejingai ramus. Baura pagalvojo, kad viskas ne taip blogai, kaip jai atrodo. Ji jau ne pirmą karta rasdavo nusiraminimą Jachovo rimtame žvilgsnyje. Jis kaip visada ją laikė sugriebęs už žasto nespaudė, bet tarsi ją prilaikė, kad ši nualpusi pati kur nesitrenktų galvą.

- Eik atvesi Svasija Smogoleva iš virtuvės, pasakyk, kad turės daktarui padėti.

Baura nustebo. Kodėl Svasija? Ji nieko nežinojo apie kitas moteris, jos nenorėjo su ja bendrauti. Ir dėl to kaltas Jachovas. Net dabar, dėl to kaip jis ją laiko, vėliau jai teks atkentėti.

- Greičiau atvesk ją čia. Jei kas klaus ar bandys sulaikyt sakyk, kad tai mano įsakymas.

Baura vos tik paleista nubėgo pro aprūkusius barakus į pati teritorijos galą, kur buvo virtuvė. Pašiūrėje buvo Svasija ir dar viena mergina. Svasija stovėjo prie išėjimo ir bandė suprasti kas vyksta. Buvo aišku kad girdėjo klyksmą, bet nedrįso trauktis nuo jai paskirto darbo. Niekas nebutų drįsęs.

- Greičiau, vadas liepė tau eiti. Judija susižeidė koja, lūžo kaulas per šlaunį išlindo kiaurai. Vadas liepė tau daktarui padėti.

Svasija numetė ant žemės skustuvą, būtų jau bėgusi iš pašiūrės, kai tarpdurį pasirodęs kareivis ją sučiupo už gerklės. Baura padarė kažką tokio sau pačiai nebūdingo. Puolė vaduoti Svasijos iš kareivio gniaužtų.

- Vado įsakymas. Vado įsakymas. - Isteriškai klykdama plėšė kareivio pirštus nuo bejėgiškai spurdančios moters kaklo.

Kareivis keletą minučių abejojo, bet žinodamas kas yra Baura nusprendė ja patikėti. Svasija nei kiek nedvejodama ir negailėdama savęs pasileido tekina link vis didėjančios žmonių minios, tingę ristele paskui ją nusekė ir kareivis. Baura virpėjo iš susijaudinimo. Šis jausmas toks gerai pažįstamas, bet taip ir niekad prie jo nepriprasta. Valgi ruošiantis virėjo padėjėjas, taip pat atsirado tarpduryje kai jau Baura ketino sprukti, kur nors toliau nuo viso to chaoso.

- Palauk. - Bedė pirštu Baurai į krutinę. - Kažkas turės bulves vistiek nuskusti?

- Aš, aš... - Baura norėjo pasakyti, kad tai vado įsakymas, bet smegenis greičiau sugalvojo, kas bus saugiau. - Aš skusiu vietoj jos.

- Geriu jau skusk, nes aš nenoriu, kad kam nors po to tektų prie stulpo paklūpėti. Baurai suspengė ausyse. "Prie stulpo" silpnas balsas pasąmonėje atkartojo padėjėjo žodžius.
2015-06-16 00:02
Fatal Error

87 gimimo

Jeigu jau ryzaisi tokiam nuotikui, nesitikek, kad pasiseks issisukti nuo avantiuru.
Bijau, kad niekas negales duoti protingo patarimo bedai uzgriuvus visu svoriu.
Negali nebuti pasekmiu ten kur padarai klaidu.
Butu per daug naivu laukti antro zaibo smugio ibridus i ta pacia upe.
Ar si karta atlaikysi?
2015-04-04 00:37
Fatal Error

Alkis

Mano pilve gyvena pabaisa.
2015-03-28 23:12
Fatal Error

I put a spell on you

Kaip norėsiu, taip tave kankinsiu.

Kaip norėsiu, taip tave mokysiu.

Kaip norėsiu, taip savęs nekesiu.

Kaip norėsiu, taip ir išsigalvosiu pasaulį kuriame aš tau rupiu.

***

Noriu jos plaukų.

Noriu jos figūros.

Noriu tavo žvilgsnio ne ant jos ant manęs.

***


1 2 3 4 --- 8 --- 12 --- 16 --- 20 --- 24 --- 28 --- 32 --- 34
[iš viso: 337]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą