Dabar supratau kodel jis toks negrazus, kodel sypsantis taip keistai susiraito jo lupos. O tie randeliai ant veido, ant galvos. dabar jau zinau, nes ir man paciai lygiai tas pat atsitiko. Dabar ir mano sypsena pasikeite. Tie randai ar jie kada nors suminkstes, ar kada nors nesijaus ju. Dabar niesti, nuolat apie save primena, gal jie gyja. As patekau i avarija o avarija i sapna. Smegenu sutrenkimas pasirodo praradau dali atminties. Koks sokas.
Kaip laukiu mokslu metu pradzios, tikiusi dar ji pamatysiu... o jis dar prisimena mane seis metais busiu drasesne ir atkaklesne.
<<Mylesiu tave uz tai kad tu toks kaip ir as>>

Tai tarsi stoveti beribeje juodoje erdveje su vienintele viltimi - zvake, nekantriai pliksincia liepsna, apsvieciancia tavo veida. Galetum stoveti vietoje saugoti savo drasa - sviesa. Bet ne kazkas tave veda tolyn, lyg saukia, lyg vilioja. Apgaulinga sviesa atsiradusi nesame horizonte. Eini drebancia sirdimi, zvakes liepsa pavojingai bliksi, o tavo zingsniai tai sekundinis vos letas slinkimas i prieki. Atrodo vos kveptelejai ir liepsna pavojingai pribleso. Tamsa. Stai ir dingai gyvenime sekdamas kitu zvakiu nulasejusio vasko pedsakais. Nejudek, nekvepuok, lyg vakume, nemirkteledamas saugok savo gyvasi, nes ji tokia trapi. Bet juk zmogaus tokia dale, judeti.
<<Saugok save>>

Gal deretu geguzes 14 laikyti antruoju gimtadieniu. Bet si diena is manes ateme daug... Nuo siol busiu randuota ir dar be dantu. Galimas daigtas kad dar atsiras ir kazkokiu komplikaciju. Jei ne galva tai koja. Visktiek man tos pramogos nesibaigs geruoju.
<<As patapau pabaisa>>

Jis nekencia zydu. Klausosi garsiai televizoriaus, dvoke kaip savaite laiko saules kaitroje pragulejas skunsas. Ruke "Prima", dabar ruko "Sandzordza". Valgo astru maista, gere 7.30 alu, greit uzmiega ir visada atrodo labai rimtas. Megsta rusu statytus filmus, labai brangina savo dvirati, nekencia savo zmonos, kazkada labai mylejo savo dukra, dabar tik pakencia. Kartais man atrodo, kad jam sunki depresija arba tiesiog dvyliktas nestumo menuo.
<<Jis mano tetis>>

Kartais jis  o kartai ir .

Gal perdetai gerai apie save galvoju, bet esu isitikinusi, kad turiu dovana is auksciau. Kodel mano svajones pildosi? Na ne visos, bet visgi..!
O sapnai? Ar daznas zmogus sapnuoja spalvotai, ar gebe sakaityti sapnuose knygas, jausti skausma, uzuosti ir jausti skoni? Kodel kai kurie sapnai tokie samoningi ir paklusta mano norams ir pageidavimas? Kodel sapnai kartais yra pranasingi? Kodel sapnuoju savo praitus gyvenimus?
Nezinau, nesuzinosiu, niekada nededu pakankamai pastangu, kad gauciau trokstama rezultata.
<<O kam? Juk mane lydi atsitiktine sekme...>>

Juokdarys, galvojo, kad galima mano saskaita linksmintis?
Nedaleisiu, neuzleisiu. Nesvarbu fizine jega, cia svarbiau ismone ir naturali igimta agresija. Dar jis pasigailes mane uzkabines. Nesu kerstiga, bet si kart nepraleisiu pragos ir as pasismaginti. Nutirps dar jam nuo veido sypsena...
<<Juoksiuos as paskutine>>

Kazkodel kyla noras ismokti sokti tango, bet tada kyla klausimas, o kas su manimi pasoktu? Tada pradedi svajoti apie toki zmogu, kuris galetu sokti su manim, gal but skaitytu mano mintis. Jis butu tobulas. Bet kaipgi tos mergaites gyventu be svajoniu, kaip gi jos negalvotu apie savo prinsus. Beveik zynojau kas jis toks, daznai ji matydavau savo galvoje, svajose, o gal nerimuose. Daug galvodavau, beveik kas dien ir beveik kas valanda. Kartais labai pykstu ant saves, kad esu apsesta. Koks energijos svaistimas, gyvenant su viltim. Uztai ir pykstu ant saves, kad kai ateis ruduo, prasides mokslo metai ir vel atsivers kauliukas su sesiom akutem. Sekantis ejimas bus praleistas ir vel visam gyvenimui sesiu i vienatves langeli. Kartais apie ji pasakoju kam pakliuva, o kartais bijau kad aplinkiniai skaito mano mintis ir man darosi geda apie ji net pagalvoti. Ismanatis zmogus pasakytu: "Mergyt juk tai meile". Nezinau neisivaizduoju koks tai jausmas, bet as tikiusi, kad jis ne toks.
<<Toks jau tas gyvenimas, grynas atsitikninumas>>

Vaikysteje atostogos buvo vienintelis isganimas, laisve, draugai, laisve, laisve... Dabar tai nelaisve, draugu nebeliko.
<Nuobodus laikas gyventi>

Pergale pries skausma.
Is Tagarijos parsivestas opiumas tikrai veiksmingas.  Shandy buvo visiskai teisi del to kad kartais mirtis nera tokia garbinga kancioje. Siandien jau ketvirta diena kai pajutau (prisiminiau), kas yra gyvenimas be skausmo. Buvau jau pamirses laisves jausma, kai gali isibegeti, pasokti ir skristi, kristi ir tau bus visvien net jei ir kunas paplus krauju atsitrenkus i zemiai. Tai mano pergale pries likusi mano gyvenima.
<AS nugalesiu laiko baime>