Kas sake, kad as net muses nenuskriausciau? Sedziu traiskau ju gleznus kunelius. O ka daryti, jei nezudys, jos tave viena nakti gyva sues. Juokauji gi, juokauju. Ju per mazai, nors kas zino..? Bet ne tame kampas, jos mane arzina, todel as jas ir zudau.
<<Mirtis muskem>>

Ryto prieblandoje isgirdau kazka ciuzant prie mano rasomojo stalo. Jis buvo tilus. Atsege mamos rankine, issitrauke pinigine ir kazko knisosi. As viska maciau, kaip jis suciaupes lupas voge is mano mamos. Isejo tyliai, atsargiai uzdare duris, kad manes neprizadintu. Bet jis apie tai nieko jei nesake, net neatsiklause. Kai as mamai apie tai pasakiau, ji tuojau pat patikrino, ka jis paeme. Truksta 10 litu. Mama atsisedo suglumusi ir man pasake:
-Juk jis tik zmogus...
<<Pirma karta maciau savo teva vagenti>>

Na ka sulaukiau as tu dvieju metuku bet kas is to kaip buvo is pradziu taip ir liko ligi dabar. Bet. Na ka vistiek turiu kur issikrauti kur savo nesamones sudeti. Gal dar ka gero sukurpsiu ne duok tu Diev. na ko cia sau palinketi gal kuribingu metu.
<<Man jau dveji>>

Isdraskaiu savo senaji dienorasti velnes ot vaiko protas, uzkniedijau, kad aceit kiti neskaitytu, na aisku, o paciai kai parupo paskaityti visas rankas susikruvinau bandydama ji israklineti. Atsiveciau paskaiciau ir supratau, kad nuo 1997 metu nei kiek nepasikeiciau, o likau tokia pat beviltiska mazvaike kokia buvau. Bet uztatos kokia idome istorija apie Odrila radau. Na vien zodz tai tokia istorija vaikam apie dezute su balerina. Reiks gal pabandyti ka is to isspausiti. Rytoi Dvieju metuku sukaktis kaip esu Rasyk nare ir isnaudotoja. Tai ka reiks tai pamineti kaip nors. Ane =)

Naujas irasas naujiems metams.
Is blankiu prisiminimu sios nakties...
Ne nuo graziu meiles zodziu paraudo mano skruostai ir ne del to kad supykau o del to kad man buvo geda. Koki ismitinga zodi, paguodos slakeli duoti sudraskytai beviltiskos meiles sirdziai. Apkabinau, guodziau, prasau nusiraminti, bet ka as galiu pasakyti jei apie meile. Kvailai ir naiviai atrodo beprasmiai jos pagalbos sauksmai, kas jei pades, kas jos siela paguos, kas nuramins. Nera tokiu zodziu, kad is atminties istrintu mylimo pavaikslo ir ta niekinga jausma. O rauda it sventoji, alpsta, kukcioja, apgailetinas vaizdas. Gal as ir pabaisa bet sypsausi paslapciomis, kad esu viena kaip pirstas. Nieks man proto nenuodija.
<<Pasigeriai tai buk savo vietoje>>

Sutikau toki nieksa jo vardas Gyvenimas. Pasinaudojo tas nieksas manimi ir paliko. Pykau ant jo ir ant saves. Nieksas, kaip jis sitaip su manimi galejo pasiielgti. As niekada, niekam nieko blogo nesu padariusi. Atsiuncia zinute "cia tau duovana nuo manes, kad likes gyvenimas butu grazus ir laimingas."
<<Nevaiksciok naktimis gatvemis viena, gali sutikti ir ne tik gyvenima>>

Na ka Kaledos buvo tikrai ypatingos. Ka ten ypatingos jos buvo nepakartojamos dar tokiu niekada neturejau. Na aisku sveikata nekokia nes dar taip trasavoti neteko. Nors kaledu oras labiau buvo tinkamas velykoms bet vis tiek nuotykiu ir ispudziu uzteks ilgam. Kuciu vakaras pas klebona. Kaledu vakarelis su draugais ach linksma buvo. Po to kelione i Vilniu, pasivazinejimas ant ledo (uztat nei karto nenugriuvau). Kita diena du kino sensai, o sendien eisiu i teatra. Beveik taip ir isivaizdavau savo 20 Kaledas, draugu buryje.
<<Sapnuoti pasaulio pabaiga reiskia daug ispudziu>>

Sulaukiau pirmosios dovanos: paklause ar as dar gyva. Gyva, kviepuoju ir vaikstau, na gal kiek ir uzsiemus, todel laiko mazai turiu. Bet gi tuo ir skiriames nuo vaiku, kad esame suage zmones, kad laiko nebelieka per kasdienius darbus. Kita drauge isiutus palinki sutikt sventes pragare, o po dvidesimt minuciu klausia ar galima prie neto. Na ka as galiu pasakyti, isnaglejo zmones ir savo sazine kartu su kepta duona ir cesnakai uzgerdami alumi patvarke.
<<Man atrodo, pats gyvenimas mane patvarke>>

Ziema dangus su zeme susilieja, horizontas dingsta. Izengus pro duris apruksta akyniu stilai ir veidu trenkiesi i priesais ateinanti dvimetrini kolega. Sypsosi, man galva palinguoja, nueme akinius.
-Eikit panele dabar kaip tik vyksta jusu darbu perziura, galesite pakomentuoti.
Niekaip nesuprantu, kas jis toks ir is kur mane pazysta. Gaila, kad be akiniu nieko nematau. Isskaidrejo stiklas akiniu, uzsidejus issigandus spoksau i ta padara. Na jo, tikrai niekaip nepavadintum zmogum. Pabaisa, ne tas zodis. Einu nuo paskos, keistai dilkcioja nuo nekantrumo visas kunas. Pagaliau ta sale kurioje yra visas mano meniskumas ir gabumas. Misteris svirdulys istirpoje bespalveje minioje aisku ta minia buvo vos desimt slyksciu zmogenu. Ir nuo siol as priklausau jiems dar vienas slykstus zmogeliukas.
<<O tai tau kad nori, pagaliau suprato, kad as menininke>>

Na ka as galiu padaryti, kad keistuliai zmones linke i meile. Pasiziuri i ant korteles graziai israityta zodi "myliu". O dar vienas kvailys atsirado. Geles, gaila ismesti, tai pasimerkiu. Drauge pavydziai seilia nuryja ziuredama i saldainiu dezute kuria man gerbejas atnese.
-Gerai tau... - pavarto akis.
Duodu as jei ta dezuti, eik rami man jos nereikia. Vakare kazkas skambina, balso neatpazystu, bet zinau, kad kazkur girdetas, kviecia i koncerta. Ach kaip romantiska, bet negaliu sergu. Kazkam pasirodo jog mane reikia slaugyti todel gal po valandos skambina i duris ir prasosi ileidziamas. Atidarau, stovi su gelem. Ir vel geles, kiek galima. Na uzeik jei taip nori. Ziuriu ir galvoju, na matytas kazkur, bet kas toks. Ryta patiliukais isinezdino, daugiau negris, gerai zinau, visi jie negrizta.
<<As taip girdejau kalbant ja>>