Naujas irasas naujiems metams.
Is blankiu prisiminimu sios nakties...
Ne nuo graziu meiles zodziu paraudo mano skruostai ir ne del to kad supykau o del to kad man buvo geda. Koki ismitinga zodi, paguodos slakeli duoti sudraskytai beviltiskos meiles sirdziai. Apkabinau, guodziau, prasau nusiraminti, bet ka as galiu pasakyti jei apie meile. Kvailai ir naiviai atrodo beprasmiai jos pagalbos sauksmai, kas jei pades, kas jos siela paguos, kas nuramins. Nera tokiu zodziu, kad is atminties istrintu mylimo pavaikslo ir ta niekinga jausma. O rauda it sventoji, alpsta, kukcioja, apgailetinas vaizdas. Gal as ir pabaisa bet sypsausi paslapciomis, kad esu viena kaip pirstas. Nieks man proto nenuodija.
<<Pasigeriai tai buk savo vietoje>>