//

Na ir is kur tas mano gudrumas. Pqagaliau supratau kaip keisti srifta.[size=18]O cia dar geriau pabandyti.[/size]na ir argi as negudrute?

[b]O gi ne is pirsto lauztas tas mano gyvenimas. Nors pati jauciuosi kaip is medzio isdrosta ar supagaliu per galva gavus.

Kai dar buvau maza buvau begalo miela ir zavinga. Mama manimi didziavosi. Bet kai uzaugau tapau padaru. Mama manes pardejo geditis. Bet as kazkaip netiketaip prisiminiau toki dalyka tikslaiu sianakt susapnavau. Na as jo neprisiminiau net nezinojau kad taip buvo. Gal tada man buvo sesi metai. Nezinau neatsimenu. Bet tada prisiminiau kad ruosemes i laidutuves ir mama man aprenge juoda suknele. Mociute pasake:
-Fui mazam vaikui netinka.
Tada mama man ja nurenge ir aprenge kita bordo.
Dabar zinau kad tada savo mamai mociutei broliui buvau zaislas. Dabar jie man jau nedrysta savo nuomonews prikisti ar reikalauti ko nors nes mato kad tai beprasmiska. As kaip kate nedrisk pries plauka sukuoti. Antraip sudraskysiu.

Ziurint i mamos laiku klasika mane tiesiog nupurte. Zmones nesikeicia. O kazkas taip beprotiskai susizavejes netekes amo spokso i tai ir dievia padek tam vargsui kurio smegenis jau baige isvarveti pro tas angas galvoje. o didysis gelbetojas nuo visiskos peprotystes cukrus. Ir visdel to jau ir tada buvo erotika egzotika ir visas kitas meslas nuo senu laiku.
<Broluii, liurbiui>

Tokie sausi tie mano isgyvenimai, kad kartais as sau susikuriu kitus. O kartais taip susimaisau, kad nebesuprantu ar tai buvo tikra. Nesusipratimai. Bet sunkiausia isgyventi yra kai tau nuodija prota svetimas melas, o tiksliau informacijos slepimas taip komplikuoja padeti. Bet is kur ta mano tokia beprotiska fantazija save paversi visa zudanciu blogiu. Zmones manes bijo.
<<Metamorfoze - Shizofrenija>>

Jis taip nekente manes, kad galejo nupjauti man galva ir isgerti visa mano krauja. O tarp musu toks didziulis kontrastas, tai jo inpotentiskas gyvenimas. Kogero cia moteris visai nekaltos. Jis tiesiog perdetai manimi zavejosi ir nezinau kokiu paskatu vedamas geide. O jis man slykstus, jei tik jis zinotu kaip man slykstu i ji ziureti ir ne tik man vienai. Ir koks padaras ji isperejo.
<<Kai taves nekanciu, tada bijau>>

Va tai tau kad nori eme ir prisnigo. Bet cia tai niekis, bet kad tas sniegas eme tirpti ir virto slyksciom balom. Grizau namo slapiom kojom, susalus, nelaiminga. O dar ir nenormalus dienos galas. Kolis... Fizikos kolis...
<<Tai pirmasis realus dienorascio irasas>>