Dabar supratau kodel jis toks negrazus, kodel sypsantis taip keistai susiraito jo lupos. O tie randeliai ant veido, ant galvos. dabar jau zinau, nes ir man paciai lygiai tas pat atsitiko. Dabar ir mano sypsena pasikeite. Tie randai ar jie kada nors suminkstes, ar kada nors nesijaus ju. Dabar niesti, nuolat apie save primena, gal jie gyja. As patekau i avarija o avarija i sapna. Smegenu sutrenkimas pasirodo praradau dali atminties. Koks sokas.
Kaip laukiu mokslu metu pradzios, tikiusi dar ji pamatysiu... o jis dar prisimena mane seis metais busiu drasesne ir atkaklesne.
<<Mylesiu tave uz tai kad tu toks kaip ir as>>