- man tik idomu ar tu tikrai nejauti kas dedasi siame pasauli ar giliai nugrimzdai i ta savo sapna. O gal as galevciau tave pazadinti. - Nedrasiai pirstais paliete jos smiliu perbrauke austyn iki rieso.
Pasiurpo oda ant jos ranku, patankejo kvepavimas. Jis ziurejo ...

Viena gera isgalvota istorja per vienerius, neidomius, neisgalvotus gyvenimo metus. Pas mus nieko gero nenutinka, na buna negaliu skustis. Bet tai ne tai, geriau jau pusia nakties nemiegoti begalvojant, sau bemeluojant. Gaila, kad tenka save dziuginti melais, o kaip butu gera jei visa tai butu tikra. Ech na ka padarysi esu romantike, beprote, dramatike.
O kartais pasitaikius tinkamesnei progai galiu pameluoti ir kam nors, ne tik sau. Jie susizavi, o kartai ir nepatiki, bet nieko nesako. Ech gede bet...
O kartais buna, kad na ivyksta sis bei tas, tada dar prikuri si bei ta savo ir "vuole" puiki istorija su storu pudros sluoksniu. Kaip apgailetina ir kokia is to nauda? Tiesiog taip reikia...
<<Keistas zmogeliukas, tas spoksotojas>>

I jos delna jis idejo aptrupejusia, gelezin sirdele. Ji pazvelge i salta gelezies gabaleli. Pagalvojo kodel ji lyg apkramtytais krastais. Jis uzdejo savo delna ant jos delno susilde ta mazyti beverti gabalei. Uzgniauze jos delne, kad siluma nepranyktu.
- Cia mano sirdis, tokia mano sirdies forma. Kai grisiu parvesiau tau auksine sirdi. Pasaugok ja. - Palinkes nedrasiai pabuciavo jos kakta. - Saugok...
- As isaugosiu... Ar galima as tave palydesiu?
- Nereikia, bijau, kad nesdrysiu... - Apkabino tvirtai suspaude savo gleby.
- Ar yra man vilties, kad tu manes lauksi?
- Lauksiu, lauksiu visa amzinybe.
- Nelauk taip ilgai, tik vienerius metus. Jei negrisiu lygiai po metu vadinasi manes jau nebera. Sudie...
<<Losejas>>

Gal simta kartu istarsiu "O dieve" ir vistiek nenurimsiu. Kodel tokie dalykai taip ilgai laukti ir apmastyti vistiek lyg sniego lavina buna netiketi.
Grizau namo, pavargusi susalusi, mama padave lekste su siltu maistu. Staiga i virtuve izenge brolis, paprase visu susirinkti, nes norys pranesti svarbe zine. Ir tada bach naujiena, kaip is giedro dangaus. Lyg nera del ko nervintis ar jaudintis, bet rankos drebejo, apetitas dingo staiga ir asaros eme nevaldomai verstis. Viena diena zeme eme verstis, slysti, mano pasaulis sugriuvo.
<<Vestuves>>

Jau senbiai neverkiau. Mama sake kad pas mene truksta vyrisku hormonu. Koki jie nieksai, liezuviais kaip butagais plake. Negalejau issibliauti. Todel ir susikoliaujau. tetis mane muzike vadina arba turgau boba.
Tikriausiai per daug vaikysteje vekdavau. Uzaugau tikru grobuonimi be sazines ir gailescio.
<<Jei tau ramybes neduoda tavo gyvenime padarytos dideles klaidos, padaryk dar didesne kitos pasidarys daug menkesnes (Gryna praktika)>>

Siandien sapnavau gal pranasynga sapna ir vel. Sapnavau pasaulio pabaiga, maciau zenklus danguje. Maciau kaip naktineme danguje zvaigzdes jungesi, kas akimirka didziuliu graiciu skriedavo aplink elipses trektorija oranzine sviesa junkdavosi prie kitu ir vis pletes. tapusi nejudri sutojusi vietoje pulsavo ir nezine kokia jega skleisdama tai trauke prie saves pilkas mazqas zvaigzdutes tai jas stume. Tai zvaigzdes is grizulo ratu. Supratau kad ir musu zeme gali istikti toks pats likimas kaip tas zvaigzdes. Koks zemes likimas? Zmonijai grese isnykimas.
Lyg ir brolis mane perspejo kad mokslininkai jau paskaiciavo kada ivyks pasalio pabaiga. Mums liko pusantros savaites.
Sis sapnas mane sukrete dar ilgai apie tai galvojau kas ivyktu zemeje, kas nutiktu zmoniems atsidurus tokioje beviltiskoje situacijoje, kai zmogus tampa tik bereiksmia dulkia, kuri bus nuosluota nuo zemes pavirsiaus, o gal ir su visa zeme. Lyg ir is sapno atmerktuose akise, vis svysciojo nakties prisiminimas, skrendancios kometos vis didejancios zvaigzdes rajunes. Baime net ir sapne ji buvo stipri, ateme ramybe is manes ir net zinant, kad tai tik sapnas. Gali buti kad netrukus zemeja kazkas ivyks tragisko...
<<Taip isnyks zmonyja, baimeje ir sasitingyje, pakelia akis i dangu>>

Ach esu tik svalotoja, bet labai isdidi. Kad ji kur ta isdiduma vina diena... Ka ten viena, ir dar ateis ,jau ta diena seniausiai atejo, nukentejau... Nei laiminga, nei nelaiminga bijau i veidrodi paziureti. O kodel seniau juk nebijojau ,kazkokia sau slyksti pasidariau.
Maximoje jau buvo toks nutikimas kai pamacius save veidrodyje neatpazinau saves ir dar pasislykstejau kokia cia izuli boba i mane taip spokso. Tai as pati i save izuliai spoksojau kaip nemolonu taip apie save negerai galvoti. Labai nesmagu matyti savo atvaizda bet kodel?
Tevas, tevas mane nervina. Kokia uzuojauta jo veide atsiranda, koks skausmas trumpame zvilgsnyje. Ko jis del manes verke. Ach taip, per ta prakeita avarija jo dukros veida subjaurojo. Niekas nemato manyje to bjaurumo tik jis, vis taip skaudziai per dantis pertraukia salta ora. Replikos, kokios dar replikos, kaip jos mane siutina kad cia per pasakimas susigadinai sau gyvenima. Ne tai gyvenimas mane sugadino. Oi neverkiau ne karto dar po tos avarijos neverkiau nesupratau kaip blogai.
<<Kai organizmas tampa priesu>>

Keistai ilgas ruduo, nezinau kodel dar svirpliai nesusalo, ko vis svirpe. Gaila gaila, Liudesio. Kartais mano mintis isblasko netiketos idejos, bet ristas taip isblukes nuo senos stalines lempos kaip ir raineles mano rainos, murkencios, miegales. Zaizdos uzgijo, bet randai vis dar matomi. Daznai jauciu stipru alki.
<<Yra tokiu zmoniu: idomiu, intelektuoliu, rafinuotu, protingu, sliksciu isigimeliu..."HANIBALAS">>

-Ar zinai kas del viso sito kaltas - laike mane uz rieso. - Nekaltink Dievo...
Nekeliau i ji akiu nezvelgiau i jo veida. Koks tai pokalbis apie likimus, apie vale. Tylejau bandziau isiklausyti ir sio bei to ismokti... Nieko...
Per TV bando ismokiti romantikos, rodo kazkieno jausmus, parduoda juos per reklamos minutes. Sudo svetimom asarom dienas. Kalba ir kalba vis apie meile...
Kas tuscia ir nyku..?
Ruduo depresijos metas, rudeni mirsta meile...
<<Jei negali but izulus, atsimerk>>

Busiu pati likimo kalvė. Pati susitaupysiu milijoną. Tada visus jus nusipirksiu, susipirksiu jūsų likimus, jų džiaugsmus, jūsų vaikus ir gyvensiu sau kaip ponas milijonas ir šauksiu dar, dar, dar...
<<A baby doll, looks more like clown>>