Ir stai ji stojo prieas mane pati nuostabiausia pilnatis. Kokia butibe su paprasta siela supras mane. Nei is trecdalio nei is simtadalio nesu zmogus o tik padaras.

Daug galvojau apie astralinio kūno keliones. Bet tik vos pati pamėginus savo sielą išlaisvinti siaubingai išsigandau. Labai keistas jausmas, nenorėčiau jo pakartoti. Atrodo, kad visa kūno energija iš viso kūno pajuda ir nuo pirštų galiuk į centrinį tašką kažkur už smegenų sprande. Tirpsta ir svaigsta. Pagaliau, kai pajunti nenusakomą palaimą ir visi įprasti pojūčiai išnyksta, siela bando atsiskirti. Tą akimirka pagalvojau, o jei negalėsiu grįžti atgal. Raumenis truktelėjo ir aš atsigavau. Daugiau to nedarysiu, pernelyg neįprasta. Ir manyčiau pavojinga.

Gyvenau be priezasties. Neradau tikslo. Veliau tapau paprasciausiai niekas. Dabar as net nezinau kuo save laikyti..?

Pakyla vejas. Girdziu osimas. Kazkas darosi mano sieloje ir taip greit. Pirma karta man pochui, nes as Pooh'as

Tyliai uzmerk akis
Baimes jau seniai nebeliks
Nes jie ne pas tave
Nebeklausk is kur tas vejas
Ir kazkur sustojas laikas
Ir kas tau vasara primins
Nes vejas jau nebebraidys
O banga bangoje pranyks
Ir vel beldzias kazkas i duris
Ne tai ne pas tave
Gal tu ju neatverk
Ir neuzsimerk
Tai ne pas tave ir jie nesapnai.

As sugrizau. Na ir kas, o kam tai rupi, ne bent tik man. Nes as paprasciausiai esu vienise.
<<Vardan tikru darugu>>

Net nebezinau ka daryti. Ateinu, paziuriu ka nors parasau ir iseinu. Kaip nuobodu?

Nebeturiu, nei dvasios, nei noro, ka nors skaityti ar kritikuoti. Dabar mane apemusi nesusipratimo baime. Beviltiska, desperatiska, kompleksiska, fanatiska ir beprasmiska. Man baisu, kad laiko per mazai. As neparasysiu dainos. Jei as jos netsikratysiu, ji mane apses ir sues. Tikriausiai tai kokia nors liga, greiciausiai protine. Ji kyla is dvasios, is to kas dabar manyje, vis kuiciasi ir tik kartais islenda i dienos sviesa apsimiegojus. O naktimis kaip ji nerimsta, tiesiog pries akis matau jos visas idejas ir noretusi jas uzrasyti, bet niekaip neprisiruosiu. Netaisysiu klaidu, atsibodo. Kos beviltiskas draugo ieskojimas. Tikriausiai busiu teisi nusprendusi save pavadinti Fatal Error. Nes dabar taip ir jauciuosi, visiskai sugedusi. Kas nors padekit man kol dar nepasiekiau tos ribos, kai paprasciausiai uzgesiu_
Press any key to reload me_

<<Muzika gydo siela, bet negydo manes>>

Net nezinau, nei apsidziaugiau, nei nuliudau. Gal apsidziaugiau, bet paskiau susigedau ir vaidinau pritrenkta.
Koks jausmas, kai suzinai, kad persona kurios tu nelaibai megai, nors istikruju niekada nebedravai, ji tau nieko nera padariusi, <<pasikore>>. Nors gal ja pakore? Niekas nezino ir as nezinau. Ir visdel, to ji nebuvo geras zmogus,  bet?!. Gal mirtis tokiam jaunam zmogui per ziauri. Visa laika galvojau, kad kada nors atsiras toks zmogus, kuris pastatys ja i vieta <ir visus kitus panasius i ja>> . Nezinau, niekada nebuvau susidurusi su tokiu priesiskumu. Gaila zmogaus, nors ir ne gaila. <<O gal gaila?>> Jokio skirtumo, rytoi ja palaidos, o sis irasas man dar kada nors primins ta nemalonu jausma <<geda!>>.

Stai kur tikri draugai:
Jie niekada apie tave nevarys tau i akis.
Saipysis is taves, nes taip jie sau nuotaika pakels.
Primes tau savo taisykles ir piktinsis jei tu jiems nepritarsi.
Tu turi jiems nusileisti antraip tapsi nedraugisku.
Nesvarbu, kad tu liksi per tusa vienas uz borto tik buk mielas, negadink jiems nuotaikos.
Tavo bloga nuotai jiems neproblema jie tiesiog tave pasius namo, kad tu ju nenervintum savo dejonem.
Jeigu, jiems nera is taves jokios naudo tuomet, kam tu reikalingas.
Tu privalai juos guosti nors pats gerai zinai, kad jie to nusipelne, nes buvo patis kalti.
Jiems keista kaip tu jiems gali atsakyti, tikriems draugams.
Jie tau visada ras proga prikisti tai koks tu esi nevykelis ir kad niekam daugiau be ju nebutum reikalingas.
Ir nebandyk nesijuokti is ju anegdotu, nes pagalvos, kad tu esi nuobodus.
Nelysdamas jiem i siknas, juos gali izeisti ir jie gali pasijusti uzgauti tavo nedemesingumo.
Jie turi visas teisias reikalauti is taves ne tik daigtu skolinimo ar pinigu be teises grazinti.
-Nes tu juk draugas kuriam gali uzlipti ant galvos ir apsikti, o tu juoksies ir sakysi kokia jus faini draugai.-