Kino juosta sukasi nesustodama, o man viena vienintelė mintis nenustoja klaidžiojusi smegenų vingiais. Kodėl tobuli vyrai tik kine?
Jie rašo laiškus kasdien savo moterims. Rašo tikrus, apčiuopiamus, o ne elektroninius ar dar blogiau - sms žinutes. Jie palieka gėlių ant pagalvės, kad prabudus ryte nusišypsotum. Ir rūpinasi bei myli iki mirties. Kovoja už tave kiek begalėdami. Kas keisčiausia, jie neapsiriboja vien romantiko role. Įvairiapusiškumas - štai kur šuo pakastas. Vieną akimirką jis krės beprotiškiausius dalykus (dėl tavęs, o gal kartu su tavimi), na, o kitą - alsuos ramybe bei švelnumu, romantika.
Kasdienybėje viskas lyg priešingas atspindys. Jei berniokas toks, tai jokiu būdu ne kitoks. Jei ramuolis, tai niekada nieko beprotiško neiškrės, viską apgalvos. Na, o jei avantiūristas, tada nuolat ko nors prisidirbs, o ramioje aplinkoje jo niekada nespėsi pagauti. Ir laiškų rašymas daugeliui atrodo kvailystė. Rodos, jau girdžiu aidintį pasipiktinimą "O kam man čia rašyt tas nesąmones, jei galiu paskambinti". Ką jau kalbėti apie gėles, kurias geriausiu atveju užuosi tik per YPATINGĄ šventę.
Ech, bet gaila žinoti ko nori, bet tuo pačiu suprasti, jog tai miražas.