Noriu, bet sunkmetis

Mano svajonės visai kaip tas įdaras šiandieną suvalgytoje bandelėje – saldus, tačiau apsuptas sausokos realybės, kurią būtina praskaidrinti skystais nuotykiais, kad neužstrigtų gerklėje beryjant. Tiesą sakant, svajonių tiek daug, tačiau sudėjus jas į vieną mažą bandelę pasijuntu nieko iš gyvenimo netrokštanti. Netiesa! Aš noriu ir noriu daug.
Vis svajoju apie gyvenimą, kurio neturi niekas ir mąstau ar savo idealistinę mąstyseną man pavyktų pasitelkti kuriant realybę. Dažniausiai, neleisdama sau per daug užsisvajoti, pasakau „ne“, nes juk iš tikrųjų, gyvenimas nėra toks jau paprastas, kaip kartais gali pasirodyti besvajojant. Čia niekas neskuba tau keliaklupsčiauti ir kišti po nosimi viską, ko tik užsigeidi. Norėjau tarstelėti, jog tokiomis privilegijomis, matyt, naudojasi tik daug pasiekusios personos, bet, vis dėlto, supratau, jog klystu. Kai daug pasieki, tau palankūs ar bent tokiais apsimetantys lieka tik taviškiai, visi kiti – pavojus. Tu negali pasitikėti kiekvienu veidu, kuris pasirodo mielas, nes tai tik sausos realybės dalis – pakenkti tiems, kuriems sekasi. Kiti – grubiai tariant kvaili ir dažnais atvejais nieko iš gyvenimo nesiekiantys – pasiekia daug. Jiems negalioja minėtoji taisyklė, kad viską iš gyvenimo imi pats. Jie kažko laukia. Laukia taip, kaip dykuma lietaus ir, kad ir koks beprasmis šis laukimas atrodytų, jie sulaukia. Jie pralenkia sveiko proto žmogų savo kantrybe ir vien dėl to vėliau visus apdergia iš viršaus.
Nenoriu kalbėti vien apie materialų pasaulį, nes jis tikrai nėra toks svarbus, koks, jaučiu, yra dvasinis. Žinoma, dabar vadinamasis sunkmetis ir daug kas paprieštarautų mano mintims, tačiau tai tik tiesa, sena kaip gyvenimas. Sena ir nerūdijanti.
Dvasinė pilnatvė ir laimės jausmas. Štai, dėl kokių dalykų turėtų vykti posėdžiai ir konferencijos. Dėl to šalies išrinktieji turėtų nemiegoti naktimis.
Tačiau yra kaip yra. Tai ne tik ekonominis, bet ir dvasinis sunkmetis, kai populiariausia meilė – perkama (nesvarbu, jog netiesiogiai), laimė įžvelgiama tik brangakmeniais inkrustuotose mašinose ir garsių mados korifėjų kurtuose drabužiuose, o šeima... O kam ta šeima, jei ir vienam gerai? Savanaudiškumo amžius.