“Tačiau net ir tais atvejais, kai klinikiniai simptomai iš tikrųjų pasireiškia, logoterapija gali suteikti ligoniui tvirtą dvasinę atramą, ne tokią reikalingą sveikam, tačiau tiesiog būtiną psichiškai nesaugiam žmogui, kad kompensuotų tą nesaugumą.“
„Suvokimas, kad turi gyvenime uždavinį, ypač svarbus psichoterapijos ir psichohigienos požiūriu. Niekas taip nepadės žmogui įveikti objektuvius sunkumus, iškęsti subjektyvius nemalonumus, kaip suvokimas, kad jis turi gyvenime svarbų uždavinį. Juolab, jei šis uždavinys atrodo esąs jam asmeniškai skirtas, tarsi savotiška „misija“.
„Ar žmogus yra nepakeičiams ir neatstojamas, ar jis ypatingas ir nepakartojamas, kas kart priklauso nuo jo paties, nuo to, kuris dirba ir kaip dirba, o ne nuo to, ką dirba.“
„Šitaip meilė pasitelkia kūniškumą tam, kad nubustų; antra vertus, sakėme, ji pasitelkia jį ir tam, kad išsipildytų. Apskritai fiziškai brandų mylintį žmogųtrauks kūniškas santykis. Tačiau tam, kuris iš tikrųjų myli, kūniškas, seksualinis santykis lieka meilės, kaip išties dvasinio santykio, raiškos priemone; kaip raiškos priemonę jį pašventina tik meilė, dvasinis aktas. Galime teigti: partnerio kūnas mylinčiajam tampa dvasinės asmenybės apraiška, o seksualinis aktas – dvasinės intencijos išraiška.“
„Gydytojas pasiūlė priimti ligą, kaip „Dievo pageidaujamą“, likimo skirtą, su kuria nereikėtų vaidytis, kurios nepaisant reikėtų gyventi Dievui patinkantį gyvenimą.“