Ryšys, kuris teka

Matau, kaip medžių viršūnės tyliai linguoja,
lapai leidžiasi ant upės paviršiaus.
Tekanti srovė nešasi viską,
ką saulė apšvietė, ką vėjas palietė.

Kartais bangos manyje sukyla,
bet jos netrunka - virsta į tylą.
Ir aš stoviu krante,
jausdama srovę, kuri tyliai teka.

Savo širdyje palieku vietą,
kur ramybė neša tylą.
Tik lengvumas, kaip plunksna,
plūduriuojanti paviršiuje,
ir žinojimas: srovė teka toliau,
ir mano šviesa lieka šalia.