Tėčiui

Kai ateis laikas, ir man bus apie devyneri - keturiolika metų, aš pradėsiu keistis taip greitai, kad kartais net pati savęs nebesuprasiu. Kartais jausiuosi lyg srauniame vandenyje, viskas sukasi aplinkui, o aš negaliu sustoti. Mano pasaulis taps didesnis, bet kartu - ir daug sudėtingesnis.
Aš vis dar būsiu Tavo mergaitė… bet vis dažniau bandysiu tai slėpti. Kartais atrodys, kad man Tavęs nebereikia. Kad noriu būti viena. Užsidaryti savo kambaryje. Nepasakoti visko. Kartais pyksiu ant Tavęs be aiškios priežasties, kartais verksiu be jokio paaiškinimo. Kartais džiaugsmu ir juoku galiu pripildyti kambarį, o kitą akimirką - jausiu skausmą, kurio negaliu įvardyti. Bet žinok - tai nereiškia, kad Tu man mažiau svarbus. Priešingai… Tu tapsi dar svarbesnis, tik aš ne visada mokėsiu tai parodyti.
Viduje mane supa audra. Šiandien galiu juoktis iki skausmo, rytoj - ašaroti taip, kad net kvėpuoti bus sunku. Kartais jausiu pyktį, kuris atrodo beprasmiškas, kartais liūdesį, kuris spaudžia krūtinę. Kartais nerimą, kuris neleidžia atsipalaiduoti. Prašau, neišsigąsk… ir svarbiausia, nenusisuk nuo manęs.
Tėti, šiuo metu man reikės ne tobulo, o tikro Tavęs. Tvirtos, saugios širdies, į kurią galėčiau atsiremti, kai viskas griūva viduje. Kartais man reikės Tavo griežtumo, ribų, kurios padėtų nepasiklysti. Bet dar labiau man reikės Tavo supratimo, kantrybės ir šilumos. Kad išklausytum, net jei nesupranti. Kad tiesiog būtum šalia, net jei nežinai, ką pasakyti.
Aš pradėsiu ieškoti savo vietos tarp kitų. Draugai taps labai svarbūs, kartais labiau nei šeima. Gali būti, kad klausysiu jų daugiau nei Tavęs… bet giliai širdyje vis tiek matuosiu pasaulį pagal tai, ko Tu mane išmokei.
Pradėsiu klausti savęs: kas aš esu? Kokia noriu būti? Ar esu pakankama? Tokiais momentais Tavo žvilgsnis gali padaryti stebuklus. Jei jame matysiu pasididžiavimą - aš patikėsiu savimi. Jei jausiu, kad mane priimi tokią, kokia esu - išmoksiu priimti save.
Tėti, kalbėk su manimi. Net jei sakysiu „viskas gerai“ - kartais tai reikš, kad viduje visai negerai. Klausk švelniai. Nespausk per stipriai. Bet ir nepasitrauk. Būk tas, kuris tyliai, bet užtikrintai lieka šalia.
Aš pradėsiu žiūrėti į pasaulį kitomis akimis. Gal pirmą kartą pajusiu simpatiją, prisirišimą, gal net pirmą širdies virptelėjimą. Tokiais momentais man reikės Tavo pavyzdžio - kaip turi elgtis vyras, kuris gerbia, saugo ir myli. Iš Tavęs aš mokysiuosi, ko esu verta.
Ir nors kartais atrodys, kad tolstu… iš tiesų aš tik mokausi grįžti pas save. O Tu esi mano pradžia.
Tėti, jei šiuo laikotarpiu būsi šalia – kantriai, su meile, be sąlygų - Tu tapsi ne tik mano tėčiu. Tu tapsi žmogumi, kuriuo pasitikiu labiausiai pasaulyje.
Ir pažadu… ateis diena, kai vėl prieisiu arčiau. Gal ne taip, kaip vaikystėje, bet brandžiau, giliau. Tu suprasi - viskas, ką darei, buvo be galo svarbu.