Trys bandymai rasti gyvenimo prasmę

1.
Ant šito kalno stovėjo pilis
Dabar stoviu aš
Vabaliukas
Susigeriu visa
į baltą paklodę
Ir tampu ja
Bure vėjo blaškoma
Ant virvelės pamiškėj
Ryškiom vėliavėlėm
plaikstoma
Viliuosi
neperlips vilkai
Bet jie eina
Žalias stiebas žolės sulaikyt juos
bejėgis
Temsta
Šarmoja
Ant elnio rago
tupi alkanas
paukštis


2.
Dar bandai paskutinį kart prieš panyrant įkvėpti
Dar bandai atsimerkti ir stebėti žoles
Įsitvert kurios jų
Aš tiek to jau
Guluos ant bangų ir užmiegu
Mes kovėmės narsiai
Drakonai
Drakonai
Jie mokėjo vietoj nukirstų galvų atauginti po dvi
Ar tai kad stovėjom tiek kiek pajėgėm reikšminga
Vargu

3.
Tikrai menu laikus kai buvau akmeniu
Vėliau
Vijokliu
apsivijusiu geležinio stalo koją
Dar vėliau
medžioklio skalikų užspiestu žvėreliu
Praeitame gyvenime miriau iš meilės
Tik nebepamenu kam
Iš alkano troškulio
virpulio
noro
išsipildyt
Ištirpti
Tikrai tikrai atmenu
Praeitame gyvenime
Buvau akmeniu panorusiu tapti
Moterim