Groja fleitomis rudenio vėjai
Medžiuos šnabždasi lapai šlapi
Neužmiršo vienatvė užėjo
Sėdim tylim draugai mes seni
Nežinau ko tavęs ir paklausti
Jau apkartus skaisčioji tyla
Juk žinai nieko mes nesulauksim
Ten kur spindi miražo žalsvoji šviesa
Gal pyksti kad išvyti norėjau
Betgi tu juk kasdiena kita
Atėjai nuobodžiaut man padėjai
Paliūdėjai gal būt už mane


neberijus














