Rašyk
Eilės (77851)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10855)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1203)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





lulu________________________________ lulu________________________________

Detektyvas. Negeri žmonės

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: Kaimo japis


Slyva žinojo - kopūstiniai slapstosi
kaime, kažkur tarp Akmenės ir
Šiaulių, Latvijos pasieny. Burokiniai
irgi, tik jau už Rokiškio, berods
Suvainiškiuos, kadais ten, pačiame
miestely stovėta Lietuvos-Latvijos
muitinės, tokiame mediniame
gargare, troboj sulig daržine. Va ten,
gal pačiame miesteliūkšty, gal kur
aplinkui sulindę tūno  tie patys
Panevėžio žmogėdros, žiauriausios
Šiaurės Lietuvoje gaujos grietinėlė,
bent jau taip buvo vadinami gaujos
vadeivos - ne kurie, sužinoję apie tai,
gali  ir kavą perstoti balint.  Netoli
nusibeldė, bet užtat nuošaliai, sako
po Suvainiškius vilkai naktimis laksto.
Neseniai Slyva savais keliais sužinojo
  - regis pavasarį, taigi prieš kelis
mėnesius, gal balandį, pačiam
burokinių šului įkando erkė. Toks
mažas, iš pažiūros nekaltas vabalėlis.
Erkė išputo prisigėrusi burokinių
vadeivos kraujo ir jau būtų tuoj tuoj
sprogus, kai anas ją pamatė. Susyk
paliepė savo patarnautojui, ūkvedžiui,
kuris jam ir jo draugijai skaldė
malkas, vežiojo produktus iš miesto,
virė valgyt ir kitaip kaip įsiteikinėjo,
tą padarą iš jo kūno ištraukti.
Troba kaip tik buvo gerai pakūrenta,
burokinių šulas vardu Nerijus pasakė
ūkvedžiui - tas buvo Rimas:

- Rimuk, tu man draugas ar virvelė?
- Žinoma, draugas, o ką? - atsiliepė
Rimas.

Nerijus sėdėjo prie stalo išsirengęs,
jis dūrė sau į pilvą pirštu tar kairiojo
šono ir bambos, rodydamas ir
sakydamas:

- Rimai, nuimk nuo manęs šitą kekšę.

Rimas neiškart suprato, net ir priėjęs
arčiau, jis kurį laiką svarstė, ką norėjo
pasakyti Nerijus. Kodėl jis rodė sau
į pilvą? Rimas gerokai  neprimatė,
turbūt buvo toliaregis, o gal
trumparegis, ir pats dorai
nesuprato,  tuo labiau akinių jis
nenešiojo. Bijojo būti ne taip
suprastas. Gaujos vaikinai dar
pamanys, kad įsivaizdina, arba, kad
knygas skaito, pernelyg protingu
dedasi. Kam Rimui tokios problemos.
Kol dar galėjo šį tą įžvelgti
laikraščiuose, jis šį tą
paskaitinėdavo, bet ne daugiau, kaip
tik kriminalines suvestines.
Na dar apie Panevėžio grupuočių
reikalus, kurie kasdien darėsi vis
liūdnesni ir liūdnesni. Ir knygą
Rimas paimdavo į rankas, bet tik
detektyvinę. Čandlerį arba Malūką.
Rimas manė, kad Malūkas geresnis
rašytojas už Čandlerį. Argi pas
Čandlerį gali rast apsakymą, kur
moteris miegamajame su šunimi
santykiauja?

- Žėk, Rimai matai?
Ir tada Rimas iš tikrųjų pamatė ją,
tą sutvėrimą, kurį Nerijus pavadino
kekše - ji buvo išpampusi beveik sulig
vyšnia, na gal nedaug mažesnė ir
atrodė ganėtinai bjauriai, tiek, kad
Rimas kone apsivėmė ją pamatęs.
Tiesa, Nerijus irgi nebuvo gražuolis.
Bet, jei lygint su erke, dar nežinia
kuris pirmą vietą grožio konkurse
laimėtų. Galbūt erkė.
Nerijus prisiartino, didžiai
apgailestaudamas prisipažino nesąs
daktaras, spirito ir narkozės neturįs.

- Rauk tik, kiek laukt turėsiu, mulki tu, - 
nervindamasis, tikriausiai dėl savo
sveikatos riktelėjo Nerijus. Jis
prisiminė, kad nuo erkių nėra
pasiskiepijęs, o ir skiepai ne visada
padeda.

Rimas, dviem pirštais lyg pincetu
suėmė padarą, spustelėjo ir tada jau
kiek pasukęs trūktelėjo - taip buvo
girdėjęs darant. Erkė, spūstelėta
atrijo atgal į vadeivos pilvą, o tiksliau
į pilvo audinius pusę kraujo, kuris jau
buvo tapęs ir jos dalimi.
Slyva išgirdęs šią istoriją iš burokinių
gaujos nario ir anot jo, ši erkė
pasidarbavo geriau nei policija -
ji atliko savo juodą darbą. Burokinių
gaujos bosas Nerijus dabar atrodo
beveik taip pat baisiai kaip ir
anksčiau, tik yra numetęs pusę savo svorio
-  sveria penkiasdešimt
penkis, sėdi vežimėlyje ir yra visiškas
daržovė - net snarglio nepajėgia
nusišluostyti - įsivaizduojat?
Vienas iš slyvinių buvo jo aplankyt,
Nerijus sėdėjo vwžimėly,  kone bejėgė
tirtanti plaštaka buvo užmesta ant
pilvo tarp šono ir bambos, visi pirštai
buvo sulenkti, tik vienas rodė nežinia į
ką esantį ant įdubusio pilvo,
skruostiikauliai buvo išsišovę, o iš
nosies bėgo skaidrus ir permatomas
snarglys. Nerijus negalėjo jo
nušluostyti. Nepajėgė, toks
apgailėtinas  dabar buvo jis.

- Eik tu... - teištarė slyvinis pamatęs
vaizdą. Būtent tai jis ir papasakojo
Slyvai.
- Nieko nepadarysi, nutinka, -
tarstelėjo Slyva.
Šiuo metu Slyva laikė priglaudęs prie
ausies mobilų.
Ragelyje keliskart pyptelėjo, tada
kažkas atsiliepė.

- Rimai, klausyk. Tuoj pat atvairuok
pas mane. Prieš minutę kalbėjau
su prokuroru. Savas bičas.
Atėjo laikas pradingti. Greit varyk čia!

Vakar skyniau apynius, kol dar žali.
Paskui paruduos ir nežinau, gal bus
šaukštai po pietų, tiks tik pagalvėm
kimšt. Žalieji ypač tinka ramiai
raminančiom, svaigiai svaiginančiom
arbatom tamtyč būdu jas paruošus.
Pastebėjau - apatinius jau ėmė ėsti
rūdus. Rytiniai rūkai, vėsus oras yra
pačios tos sąlygos rūdims rastis.
Gal gana apie apynius?
Šiandien pavakare, prieš eilinįsyk
prapliumpant lietui išėjau kaukazinių
slyvelių pasiskint. Jos didelės, lyg
būtų ne kaukazinės. Dalis jau nukritę
voliojasi, bet ir ant medžių dar yra.
Iš namų pusės atrodo itin sultingos
ir sodriai geltonos. Vargas tik, kad jos
anapus griovio sirpsta. Tabaluoja.
Prašosi skinamos.
Tuo pačiu ruošiausi šunį pavedžiot.
Jo vardas Apaštalas. Sutrumpintai
Apis.
Jau buvau bebaigianti mažą kibirą
skint, kai pasirodė automobilis,
stabtelėjo prie kaimyno Pipiro valdos
ir pasuko į Pipiro kiemą. Grįždama
nutariau kiek tolėliau savo vartelių
paėjėt, na nežinau, ėjau su šuniu
ir slyvom, dar apie dvim metrų.
Netoli, be to smalsu, kas gi pas
Pipirą užsuko? Seniai nemačiau
į svečius ką nors atvažiuojant.
Priėjusi prie vyšnios išsyk stabtelėjau
- galima sakyti iš netikėtumo.
Prieš lietų gerokai pritemę, be to
ir metas apyvėlis jau. Net loštelėjau.
O po to įsitempiau kaip styga - vienas
žmogus, negaliu pasakyti ar
kaimynas, ar ne, sakau, kai stovėjau
už vyšnios buvo prietema - jis buvo
užsimojęs kirviu ir taikėsi skelti
malką. Kitas, jam už nugaros,
rankose laikė beržinį, nei ploną, nei
storą rąstigalį, užsimojęs į tą, kuris laikė kirvį.
Trečias už jų abiejų.
Žiūri. Aš žiūriu į juos visus.
Smūgis! Žmogus su kirviu krenta
paslikas. Guli. Prieina dviese, nutempia į namą.

Pamirškit, paskutiniai žodžiai yra
mano kaimynės. Tai ji skynė apynius
vakar. Šiandien skynė slyvas. Aš  stoviu
prie Pipiro lango - eidama čia
aplenkiau kibirėlį su slyvom vos
neįlipusi į jį. Pipiras ir mano
kaimynas, tik tolimesnis ir jau,
visiškoje prietemoj matau - du vyrai
žiūri vienas į kitą, žiūri į tą, kuris sėdi
krėsle. Kažkaip labai labai
nenatūraliai. Kažkaip ne taip sėdi.
Akimirką man net pasirodė, kad
sėdintysis jau negyvas. Kitą akimirką
aš jau neabejoju - taip, nors jis sėdi,
bet jau yra negyvas. Taip, greičiausiai
taip ir yra. Ir ko gero, šią akimirką
baisiausia yra tai, kad nežinau kuris.
Vienas iš atvykėlių? Ar kaimynas
Pipiras? Jo galva atsukta tiesiai
į mane staiga ima leistis, smakras
atsimuša į krūtinę. Aš pasileidžiu
bėgt. Kad tik neužkliūčiau už kibiro
slyvų!
2022-09-17 19:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-12-07 13:39
languota_ _ _
cik būk draugas , ne virvelė,
kam tep ištcempi geru daiktu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-18 19:42
languota_ _ _
įtaigus naratyvas ---- taupant eilutes prozoje ištęsiant ilgin
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-18 18:40
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Pet neimk į tsirdį, ką tia Kitkits tsneka, tu lapai tstengeitsi, taunuolits Lu!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-18 18:37
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Ir niekada nenaudok jokių dvim ir panatsiai, na dvim metrų, po paraliaits, kol juots vėl tsuradau vitsame tektste tokiame ilgiautsiame eilėratstyje its romano tsumontuotame, net nutsiplūkiau ir kiek tsugaitsau, ptp tietsiog, pu!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-18 18:30
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Ką ats zinau..., zaitsminga lapai, tsitie nuotykiai, jei ne ta erkė...pet, Lulu, argi tikrai reikėjo gątsdinti zmonets priets pat grypų tsezoną???
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-18 12:46
cinikas ir nihilistas
Galite tapt heroje, čia arba graikų mituose.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-18 10:26
Kaimo japis
P.S. rudeniui ir Pipirui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-18 09:48
Žilis van Go
Jei tai proza, tai kam rašote kaip eilėraštį, trumpomis eilutėmis? Ar kad ilgesnis būtų?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-17 20:45
Damastas
per_stojo balinti?

Neskau, kad man turi reikšmės visokios smulkmenos, bet gi ponas pats itin priekabus. O šitą derinį nebent lietus išgelbėtų ir nuplautų, ir tik tuo tveju, jeigu piltų be perstojo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-17 19:54
wirusas
Lietus pasmerks arba išteisins.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-17 19:34
zmogus_du
Tik dabar pradedu suprasti, kad tikrieji gyvenimo poetai buvo bežodiniai, iš "netikrųjų" nedaug, bet ir jie buvo savimi, o ne ta beždžionė, kuri įsivaizduoja, kad kitos  "įvertins", ir kas iš to, ką tu apgausi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą