Bebaimiai

ulonai ilgai negyvena
pirmasis imperijos kardas
maršalas
šimtą kartų statęs žirgą piestu
ties bedugnėmis
ir priešo batalionų salvėmis
vieną kartą neatmušė kulkos
paleistos apsimyžusio
austrų naujoko

vienarankis
šlubas žilas admirolas
apsivilkęs lyg  į paradą
tviskantį mundurą
prisisegęs visus ordinus
viliojo kvietėsi mirtį
lyg saldžiausiąją  meilužę
kartu su pergale
laivyno priešakyje
geidžiamiausias taikinys
pasibučiavęs
jau permuštų stuburu.

Dvylikametis būgnininkas Žanas
Kaimynų mergiotė Žoržeta
Už tvoros alpstanti iš susižavėjimo
Išėjo į Vaterlo
Grenadierių bataliono priešakyje
berdamas lazdelėmis maršo draže
į ištemptą šuns skurą

nei vienas raumuo nesuvirpėjo
kai ant kalvos
nušlavė puse veteranų  karių
kartečė
vaikiui tik būgną prakiurdė
škotų šaulys
stuktelėjo nestipriai
su buože į kaktą

kai atsipeikėjo
mūšis baigėsi
tik gvardiečiai praėję
Marengo Austerlicą
Saragosos ir Maskvos košmarus
užkimusiais balsais
atsakydami anglams rėkė

merde

kas yra karinė garbė
š...............................
ir šūviai šūviai šūviai