Myliu Protėvius, o ne jų Tamsumą ir Baimes ;) * * * arba – Protėvių Gyvenimai
yra jų Gyvenimai – Gyvenimas mano yra mano nuosavybė,
kaip jų – yra jų nuosavybė; ir neturiu būti jų gyvenimų projekcija...


---

koks šlykštus tas
JŲ Pasaulis,
kuriame išaukštinta YRA
Kančia – vertybių vertybė!!!

Jis (PASAULIS TAS) mane pravimdė – ačiū Dievui už fiziologiją,
Tada, po procedūros, tik
nuleidau vandenėliu unitaze tą „gėrį“ išvemtą,
tą šleikštulį – apsivaliau nuo jo – nuo
to iškrypėliško požiūrio – nuo jų vertybių vertybės:
„Kančia yra tauru ir kenčiantiems Dangus“... (duokit bliūdą – vemsiu) :)


apsidžiaugiau išvėmusi ir
palikau...
:)

Atiaaa – vadinasi, praeitas šitas „naftalininis“,
durniuojančių močiučių ir diedukų–senelių,
perduodančių iš kartos į kartą savo
baimes ir savo tamsumą, etapas...

P. s.
O tu gimsti, žmogau, toks tyras ir nekaltas kūdikėlis,
besąlygiškai mylintis pasaulį ir juos,

žiūri, besąlygiškai myli tėvus ir senelius,
ir tartum beprotis (nes protas dar
tik formatuojasi ir instaliuojasi, vadinasi dar esi beprotis)
jau priimi fanatiškus jų požiūrius, niekalus, baimes, fanatizmą ir durnumą
Už Tiesą, Teisingumą ir Absoliutų žinojimą,
Kurį jie žino!..

Tiesiog tiki jais – myli ir neieškai juose
esančios tamsos ir smarvės ir t.t...

Kol atskiri, kas yra jie,
o kas ta tamsuma prie jų prilipusi,
kurią jie turi – perduoda, kaip kokį Dievo Gėrį, didį turtą...

Lyg kokį brangų paveldą – kvaikumą savo,
savo nuodėmes
ir baimes... (baisus dvokas ir grūzas jų) – jiems Dievas ten Danguje atleis,
išaiškins,
o gimusieji yra be nuodėmės :)

:)