* * *
Tu išeisi ir paliksi Tylą
Aš Tikėjimui pravirksiu - Ji Garsų klausys.
Jie, susės, kaip angelai į valtis, irklus apkabinę,
Ir išplauks tave surast melodijom Vilties.
Ir išgirdęs vėjo dainą tu sugrįši,
Ir niūniuosi angelų melodiją, kurią žinau,
Atsargiai paklausiu - kur tu ją girdėjai?
– Vėjas taip dainavo - pas tave grįžau.
Kartą, aš numirsiu - taip tave paliksiu.
Tu gyvensi - lauksiu, grįžtančio ir vėl...
Deivę užmaršties sutikęs tu pamirši viską,
Ir visam išnyksiu - Žemėj gyvenau...
Kažkodėl prisiminiau Čiurlionio 3D video, kur angelai valtyse... Ir pats po mirties kai valtimi plauki. Va, tikrai prie šio eilėraščio derėtų koks nors Čiurlionio paveikslas. Kaip dažniausiai - ne tik gražu, bet ir gilu.
@Sigitas Siudika,
Akcentas ne povo plunksnų spalvose - tai yra ne įvaizdžius ir blizgesys, ne gretinimuose, kuriuos pažinime ir susidėjo į atmintį ŽEMĖJE, o pačioje mintyje. tai priešinga, savo raiška lyrika, tai lyrikai, prieš šį esančiame mano tekste pavadinime pažymėtame "* * * " ten kaip tik akcentas yra išraiškoje- ATMOSFEROS KŪRIME, Vaizdingume- blizgučiuose, žnynuose, o ne mintyje, kaip jau minėjau, tai yra kaip tik lyrikoje prieš šį tekstuką, "rugsėjo pilnatis" pavadinime " * * *"
Tai jei norisi panardyti plunksnose, blizgučiuose, pagretinimuose, skaitykite esantį prieš šitą.
O jei norisi pamąstyti " kas aš būsi tada kada manęs nebus, ir kas aš esu, kol esu žemėje? tada Skaitykite šitą. Dėmesio akcentas mintyje, o ne išraiškoje- atmosferoje.
Niu ir jei norite pamąstyti dar apie tai, o kas yra meilė? Kodėl sakoma "Kol mirtis mus išskirs" pažadai duodami bažnyčioje tuokiantis, tada skaitykite šitą ir kontempliuokite į pačią mintį.
Vienas pasitraukia iš gyvenimo, kitas lieka, ir tas kuris likęs juk sako, "manęs ten laukia anas, jau išėjęs", reiškia tas anas (kuris jau išėjęs) vis dar gyvena, kol gyvena tas kuris dar nepasitraukė.
Kalbantys, pirmame asmenyje, eilėraštyje, pasakoja, kad jis išeis pirmiau, bet jis liks antrąjame- tai jau jis kalbėdamas, negali naudoti jokių blizgučių, gretindamas, nes viskas bus tik žemiškos išraiškos priemonės - jos visos žemiškame gyvenime- o pirmame posme, jis dar gyvas, žemėje- gyvenime tai ten yra ir gretinimai- yra ir valtys, ir angelai ir irklai... viskas kas gyvena žemiškame gyvenime. toks užmanymas, akcentas kontempliacijoje, ne jonvabalių liepsnų maudynės su plaukiojančių mėnuliu ežere :)
Ačiū kad paskaitėte, pasidalinote, apsilankėte.
Mintis jūsų eilėse vaikšto tarsi išdidus povas po kiemą tarp nustebusių paukščių. Linkėčiau spalvingesnių plunksnų ne uoegoje to įsivaizduoto povo, o ant žaižaruojančio kaklo. arčiau tariančio žodžius snapo.