Didvyris, ar tik jūros vanduo?..

                        
                -**- /Nebijok dėl savęs - tu Pasauliui esi  per daug brangus, kad pražūtum veltui - jis visada ras kur ir kaip tave panaudoti. /

                        -**- /Niekas negali vesti to, kuris jau seniai eina savo keliu. /

[Aforizmai iš kinų senovės filosofinio mokymo "Dao Ji Bai" (Vantalos žodžiai)]
_____________________^_________

      „DIDVYRIS, AR TIK JŪROS VANDUO?.. „


          *
Esu jūros vanduo aš, ir čia, niekam tikęs -   
Nei gyvulių pagirdysiu,  
Nei burokų palaistysiu,  
Nei troškulio numalšinsiu,
Nei burnos pamaitinsiu - -              

- - ramiai Jis kalbėjo 
Jai  raudančiai,  
porino 
jai besilaukiančiai,  
jai priekaištaujančiai...

          ... Sutinku, su viskuo sutinku,
juk aš tiktai jūros vanduo, ir
čia - niekam tikęs esu, - ir išėjo į jūrą vėl krantą palikęs;
    Į banguojančią audromis,
    Į žaibuojančią naktimis,
    Paskutinę naktį,  toli nuo krantų                                dar išgelbėjęs draugą,  
Vandenuos be kraštų,
  Vandenuos be galų,
Pamaitinęs žuvis savo kūnu,  

Jis sugrįžo į vandenį                       
Vandeniu jūros...

        O kažkur toli - Žemėje, lyg liūluojanti jūra, supdama,
Tėvo žuvusio - Didvyrio
Sūnų,
Jam lopšinę dainavo Mama:
          „Žuvėdros skrenda,
          Žuvelės plaukia,
      Tavo tėvužis  
      Manęs jau laukia,
          Užauk suneli
          Stiprus, teisingas -
      Širdies savo kelią
      Atradęs, tvirtas 
            Tik juo 
      Gyvenimą keliauk... „