Nepriklauso

Miega delčia
atvertusi delnus, tarsi naujoko
kepurėn įdėtas nušveistas
stalo sidabras,

o man priklauso
tekstų tinklai, slėptuvėn įkritus
vaivorykštė, per pasaulį daiktų
lėkusi šuoliais,

priklauso nuo kraštų
atsitraukusi jūra su albatrosų
nepasotinamu troškuliu ir
dangaus plokštė ridenasi

tiesiai ant pirštų,
už monetas, skambančias kaip
plakamas liūties skardinis stogas –
galiu nusipirkti eilėraštį,

ir nieko daugiau
man nepriklauso!