Labas vakaras, pas mane dar tik 23:55.
Ačiū,
Čia ne pajėškos, stebėtojas. Stebėtojas savyje, jei ieškosi, niekada nerasi :), žiūrėjimas į vidų. Beje, artima meditacijai.

Bet aš nežinau žinoma tavo interpretacijos, kaip tau skaitant kas kur įsipaišė, Žiūrintis Dangun, ir atitiko interpretaciją.
Narcizas Karalaitis tiksliai sugavo- užčiuopė iš komentaro matau, tai man buvo tikrai gera diena. Smagu gi kai dar kažkas supranta, miela :)

La. Svarbus pranešimas mano DNR. Nelikime abejingi grėsmės akimirkoje...

Tsu vienu kalpėjautsi. Laumzirgiu. Aha, kai puvo tsaltciai utslinkę, tai per tsaltciuts, tada jits puvo prie mano lango, gali nutapyti tokių vaizdų dapar jei norėtsi, ats tau leidziu, aha, laumzirgits laukiantits atsilimo prie lango ir vitsą laiką laikė itskėlęts rankytets panatsiai kaip Mozė. Dvi rankytets, nets yra ir dar dvi, pet jots per vidurį, todėl neaitsku kats tai, kojytėts ar rankytėts, aitsku, atremtots į tstiklą, nets kitaip tiek dienų neitslaikytsi, pet Dievatts vits tiek itsklautsė jo maldų, nets jits niekada, niekada niekada neuleido rankų, nė karto, ir tada atsilo ir jits patenkintats nutskrydo, taip! Ats jam truputciuką patsildydavau kamparį ir jits per langą jautė, todėl nemirė, norts gal pūtų ir taip itstvėręts, aha. Pūtinai pūtinai nutapyk – Laumzirgits prie lango tsiklo meldziantits Dievui, aha. Ir jits kalpėjots tsu manimi. Taip, peveik vitsuts lartuts, kai tik atkreipdavau į jį dėmetsį ir tada jits tsu tsparneliats parodydavo, kad jam vitskats gerai, kad taip ir turi pūti. Mets tada apu laukėm tsilumots. Aha, ats jam padėjau laukti, taip. Pa.