Troba

kai atsiduri kaime  tikrovėje
o gal tik mintyse ar svajonėse
laikas baigiai bet jei dar tiksliau
jis ir suvis liaujasi egzistuoti

dingsta mašinos ūžesiai
balkonu aukščiau
nustoja dudenti kaimynai

įeidamas į trobą nenusilenkęs
susitrenki galvą dė šitokio
neapgalvoto veiksmo
jautiesi auka įsibrovėliu
ir nusikaltėliu

nors žmonės aplinkui
yra lyg rąstai ar kelmai į kuriuos
įvaryta po peilį

saulėlydžiai klėtys klojimai
vasaros šiluma ir kandantis šaltis
šiose vietovėse yra per daug meilūs

viską vainikuoja karvės baubimas
plečiantis rūkui
jis kaip bėgančios seilės

pasiekia kiekvieną užutakį
girdisi kiekvienoje užuolankoj
atsiduoda kaip kliokiantis
šlapimas
kaip pienas ir šienas

yra juntamas kiekvienam
žolės kupste
ir ne tik prisiminimuos