Gal atras

kaip čia tu įsivaizduoji
gal gimei
su sidabriniu šaukšteliu burnoje
jau tada suspaudęs laikei žemės saują ir žoles

tegul kasdien smeigia kritikos durklu
išravi eilutes nuo piktžolių
tik nepasako
čia miršta tavo tušti žodžiai

užkuria pragaro ugnį
laukiančią manęs
slopina balsą
ir į laisvę jam veržtis neleidžia
sužino
visas mano liūdesio gimimo datas
kai mirštu naktimis nuo nerimo ir baimės

krenta ant žemės
ištykšta tas mano proto ir žodžių skiedinys
kiek daug aš jo išmečiau
tinkuodamas
savo pilkasermėgių dienų
juodą mūrą
tik niekas nepasako
mes matome
miršta tavo žodžiai

jei kas panorės manęs ieškoti
kai pelenus išnešios žalias vėjas
gal atras