„labai mylėjau
tavo balsą, kai melsdavaisi
pasaulio poetų eilėraščiais“
Kriso_Hare
dabar jau vėjas kalba Vagnerio natom
kiekvieną kartą kai sugrįžta pūgos
baltuose debesų pūkuos
tiek daug laiškų neparašytų miega
nutyla naktimis tekėjimas vandens
tikėjimas išlydo perdangas
tarp laiko buvusio ir amžinybės
paklydę grįžta paryčiais
tik piemenys avis paleidę
dar ieško savo eldorado
dabar jau viskas skamba
tarsi varpo gausmas
tarsi rauda tylos
žinau manęs vardu
jau nepašauksi
tiktai pūgom
tik Vagnerio natom