Kitas kartas vėl bus, kai nuo keteros žvelgsi į miestą;
Įsispraudęs į dreskiančius krūmus prie kelio,
Ištaškytą istorijos tėkmę ir laiškus ant tunelio sienos,
Parašytus skubiai vyr. seržanto iš rusiško dalinio.
Čia tamsu. Ir negalima žadint šikšnosparnių.
Duslūs žingsniai - sargyba - bokštelis - sargyba
Ir aplinkui girdėt: gal pabūklai, gal širdys taip trankosi, -
Tik pro šaudymo angą - ramu čia - dar gyvas...
Rodos rėkia be garso langai uždažyti patrankų,
Ritas rytas kaip dūmas nuo pirštų prie pirštų.
Ir betoniniai luitai ir tuščios tvirtovių poternos
Vėl į trupantį Kauno paveldą atvirsta.
Iš gynybinio griovio belieka tik pamazgos,
Nuo peties ant žolės guldo ginklą šešėlis kareivio
Ir priklaupęs rieškučiom dar semia tą vandenį,
Ir atvirsta į mažą berniuką kažkur nuo Šilainių.
Pažįstama vietovė - Sargėnai iškilo prieš akis, net devintą fortą, yra netoli dar vienas fortukas, leido regėti kitaip. Vienužodžiu, vaizdingai parašėte.
na kad pereiti iš tranzavimo vietos į miesto pusę...
o kelininkai triūsė,
klausiau priimsit į darbą,? klausia - o ką moki?
keistas klausimas ką moku, -VSKĄ.
Gražu, pro langą žvelgiant :), tik dėl kvailo tikslumo - vietoje vyr.seržanto reiktų poručiko carinio, nes sov. armija fortais kaip ir nebesidomėjo labai.
Puikiai, šaunuolė. Stebiuosi, kad per tiek metų dar neturi čia duodamo pieštuko - rašytojo ženklelio. 5
O senolė pakėlus į dangų akis šaukės Dievo Ir sugrubusiais pirštais vis lietė rožančių Greit iš griovio pašokęs šešėlis nubėgo per pievą Ir atvirto į mažą mergaitę iš Šančių :)))
Super. Yra parako smarvės, pramuša man tokie. O pabaiga subtiliai jautri. Va kur gera poezija!
Galėčiau, aišku, prisiknist prie pavadinimo, numest VLKK nuorodą į "sekantis". Klausti, o čia kuria reikšme? Bet kam tai rūpi, kai toks eilius. Bommm...
5+