*

supynės Dievui ak bet supas vėjai
po kojomis kaštonai lyg planetos
tu juos renki o plunksnos tau į ranką
drąsos vartyti šį albumą nepakanka
kasdieną pareinu lyg iš tavęs išėjus
ir šiandien aš neberandu sau vietos

aš savo meilę išsakyt turėjau
bet visos eilės kažkada pradėtos
bandžiau verlibru haiku ir net tanka
albumą pildyt nebekilo rankos
rinkaus ne lyriką ir ne visai chorėją
ir šiandien nebesurandu jam vietos

aš tau sakau labanakt greitai rytas
neberandu savęs ir tu už mylių
su kuo palyginti mintis kai šitiek grožio
gal susižeisti rašant tau nuobodžiai
ir kartais atsibusti vos prašvitus
sparnu tepaliečiant tave nebyliai

kad vėl iš naujo sprogtų ir apaktų
ir sienos ir stiklinis lempos gaubtas
kaip liudininkai mūsų nekaltumo
suskilo aukai vakaras taip būna
aš sugalvojau sau tave paimki raktą
ir su sapnais pareiki šitiek lauktas

nebegaliu daugiau rašyt nė žodžio
minty ištirpo dar neišskaityti
tegul tava širdis tą jausmą mena
medžioklės auką sauganti Diana                                                         
nebe hegzametrais iš antikinių odžių
ant drugio sparno parašas mažytis